Gidams

Klimato muziejaus tikslas

Sudominti apie klimato kaitą bei papasakoti kaip kiekvienas prie jos prisidedame ir kaip kiekvienas galime su ja kovoti. Tai ne tik skaičiai ir faktai, o bendravimas, interaktyvios stotelės ir užduotys (moksleiviams) 💚🌍

⛳ Pirmos kelios ekskursijos, greičiausiai, bus truputį bauginančios ir nebūtinai tokios, kaip planavote. Tačiau nėra ko jaudintis, visiems gidams taip pat. Po 1-2 turų pagausite savo ritmą ir viskas bus OK.

Kaip edukacijos vedimo patirtį padaryti kuo įtraukesnę, patrauklesnę dalyviams?

  • Naudinga ekskursijos (ar kiekvieno konteinerio) gale apibendrinti ir priminti, ką praėjome ir kokiose srityse galime būti draugiškesni aplinkai / klimatui
  • Taip pat užakcentuoti, kad taip, įpročius keisti sudėtinga, bet yra daug būdų, kaip galime mažinti savo taršą ir svarbu atsiminti, kad tai darome ne dėl kažko kito, o dėl savęs, dėl savo ateities, savo vaikų ir anūkų ateities (tas laikas iki 2050-ųjų)
  • Keli buitiški pavyzdžiai:
    • 🌡️ kambaryje sumažinus temperatūrą 1 laipsniu, energijos suvartojama ženkliai mažiau
    • 🍳 virti / kepti, uždėjus dangtį ant puodo / keptuvės
    • 🔌 ištraukti nenuadojamus pakrovėjus iš el. lizdų (rozečių)
    • 🚆 stengtis skraidyti rečiau, ekonomine klase bei su mažiau bagažo. O dar geriau – rinktis traukinius
    • 🔧 sugedusius daiktus remontuoti, o ne iškart pirkti naujus
    • 🍕 pirkti tiek maisto, kiek suvalgome (t.y. vengti švaistymo)
  • Galima paklausti, kas labiausiai patiko / išgąsdino / nustebino / įkvėpė…
  • Kai baigiasi ekskursija, paminėti mokytojams, kad yra metodinė medžiaga, kurią gali pasidalinti mokykloje, pritaikyti pamokose
    • Kad jiems patiems nereikėtų ieškotis, mokytojai kelios dienos po vizitio automatiškai gaus sukurtą metodinę medžiagą į savo (registracijos metu pateiktą) el. pašto adresą

Taip pat galite rekomenduoti (arba paklausti, galbūt vedama grupė turi savų rekomendacijų):

      • filmus (pvz.: „Cowspiracy“, „Don’t Look Up“, „The Game Changers“ ir kt.)
      • podcast’us (pvz.: „Išpakuota“)
      • patarimų platformas (pvz: Tvariau.lt)
      • paslaugas, pavyzdžiui:
        • Vinted – padevėtų rūbų pirkimas / pardavimas
        • CityBee, Spark – automobilių dalinimasis
        • Papildomi (ar milteliniai) šampūnai („Rimi“, „Uoga Uoga“, „Kvapų namai“ ir pan.)
🧠 Kaip teisingai paklausti?
  • Pradėkite nuo labai lengvo (taip / ne) klausimo, pavyzdžiui:
    • kadangi atėjote į Klimato muziejų, turbūt žinote kas yra klimato kaita
    • (atrodote, kaip daug keliaujantys) galbūt teko lankytis ledynuose / nardyti tarp koralų
      • pagirkite lankytojus savo klausimu (pvz.: atėjote čia / daug keliaujate), tai juos išlaisvins/padrąsins
  • Jeigu yra, kurie atsako taip ar pakelia ranka, tuomet galite paprašyti savais žodžiais papasakoti, kas tai yra ar ką jie matė/kur buvo

🧐 Bene geriausias Klimato muziejaus aspektas, kad į jį žmonės ateina, norėdami sužinoti daugiau apie klimatą (ir jo kaitą). Tad jų vizitas – tinkamas laikas ir erdvė juos supažindinti su svarbiausiais faktais apie klimatą ir patarimais, kaip jį išsaugoti.

💽 Informacijos kiekis Klimato muziejuje – didžiulis. Visai jai pristatyti turbūt reikėtų kelių val. Tiek laiko neturime (nei mes, nei lankytojai). Tad kalbėkite apie temas, kurios yra svarbiausia jums. Turo pradžioje informuokite lankytojus, kad paliesite svarbiausius dalykus (duosite tam tikrą įvadą), o kiekvienas turės galimybę savarankiškai domėtis giliau (eit į priekį savu greičiu ar sugrįžti į ankstesnius konteinerius) / klausti ir t.t.

Aktuali informacija

  • 🧠 – tokiu ženklu žymima patarimai ir/ar pap. informacija gidams;
  • Visą muziejaus darbo laiką kartu su gidais veiks savanoriai (*ne visuose miestuose), kurie užsiims registracija, praeivių konsultavimu ir kt.;
  • Kiekvienas konteineris turi savo garso efektus;
  • Jei susirenka maža grupė – ekskursija vedama bet kuriuo atveju;
  • Gidai gaus marškinėlius, kuriuos turės dėvėti atpažįstamumui užtikrinti;
  • Vienai ekskursijai skirta 1 val. Faktinė trukmė priklausys nuo jūsų paties/pačios, grupės dydžio (natūralu, kad 10-ties žmonių praeis visas interakcijas greičiau, nei 15-os), lankytojų įsitraukimo;
  • Šalia muziejaus visada bus biotualetas.

IV KONTEINERIS

Keletas trumpų faktų iš 1 konteinerio ekspozicijos:

  1. Žmonija per metus į vandenyną paleidžia 8 milijonus tonų plastiko. Tai tas pats lyg viso pasaulio vandenyno pakrantėse kas metrą būtų paliekama po 5 pilnus šiukšlių maišus. Ar žinojai, kad plastikas gaminamas iš naftos? Kiekvienas butelis, maišelis ar folija prisideda prie planetą kaitinančių CO2 emisijų augimo.
    1. Įsivaizduok, kad ramiai plaukioji ir staiga tave apsupa plastikas. 2050 metais vandenyne plūduriuos daugiau plastiko nei jame bus žuvų. Šiandien vandenyne yra penkios didelės plastiko atliekų sankaupos. Didžioji Ramiojo vandenyno atliekų sankaupa iš jų didžiausia. Jos plotas yra apie 1,6 milijono km2 – 4,5 karto didesnis už Vokietijos dydį.
  2. Kelionė automobiliu į mokyklą, kavos puodelis išsinešimui, nauji madingos spalvos marškinėliai. Beveik kiekvienam veiksmui atlikti reikia vandens ir kitų išteklių, kurie lemia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šiuo metu 7,9 milijardai žmonių sunaudoja daugiau išteklių nei Žemė gali suteikti. Kai kurie iš mūsų vartoja daugiau nei kiti.
    1. Jei kiekvienas žmogus gyventų taip, kaip gyvena JAV pilietis, kasmet mums reikėtų 5,1 Žemės planetų. Jei visi gyventume panašiai kaip indai, mums tereikėtų trijų ketvirtadalių Žemės planetos išteklių.
  3. Kas yra Žemės pereikvojimo diena? Tai data, kai išnaudojame visus Žemės išteklius, kuriems mūsų planetai atkurti reikia vienerių metų. Nuo 1970-ųjų ši riba kiekvienais metais pasiekiama vis anksčiau, dabar – liepos mėnesį.
    1. Pagal pasaulinį vidurkį, žmonija metinius planetos resursus sueikvoja per septynis mėnesius. Viskas po šio laiko eikvojama planetos gerovės sąskaita.
  4. Siuvant standartinius džinsus pramoniniu būdu sunaudojama 7 000 litrų vandens, t.y. daugiau nei 50 pripildytų vonių.
  5. Tavo mobilusis sveria itin daug, kai kalbame apie žaliavas. Jis turi ypač sunkią ekologinę kuprinę – indikatorių, kuris parodo, kiek išteklių, matuojant kilogramais, sunaudojama gaminant, naudojant ir utilizuojant produktai. Kuo sunkesnė gaminio ekologinė kuprinė, tuo jis labiau kenkia aplinkai.
    1. Išmanusis telefonas pagamintas iš maždaug 60 skirtingų medžiagų, įskaitant reikšmingą kiekį aukso, sidabro, vario, kobalto ir paladžio.
    2. Mobiliojo telefono konstrukcijos svoris – 0,08 kg, tačiau ekologinė mobiliojo telefono kuprinė – 75,3 kg.

Išklotinės / iš viršaus

🔎 Spauskite ant foto, norėdami priartinti

Pateikiama informacija

Žemės eikvojimas

Turime tik vieną Žemę. Jos ištekliai yra riboti. Beribis augimas nėra įmanomas.

Pavyzdžiui, metalai ir mineralai nėra atsinaujinantys ištekliai. Ateis laikas, kai jie bus išnaudoti. Vanduo, dirvožemis, miškai – atsinaujinantys ištekliai. Tačiau jiems reikia laiko atsikurti. Šiuo metu perteklinis išteklių eikvojimas ir toksiška tarša daro žalą aplinkai.

Planetos pajėgumai yra pasiekę kritinę ribą. Apsaugokime Žemę, kad užtikrintume, jog ateitis liktų tinkama gyventi. Ar prisijungsi prie planetos išsaugojimo iššūkio?


SVEIKI ATVYKĘ Į PLASTIKO PLANETĄ!

Žmonija per metus į vandenyną paleidžia 8 milijonus tonų plastiko. Tai tas pats lyg viso pasaulio vandenyno pakrantėse kas metrą būtų paliekama po 5 pilnų šiukšlių maišų. Ar žinojai, kad plastikas gaminamas iš naftos? Kiekvienas butelis, maišelis ar folija prisideda prie planetą kaitinančių CO2 emisijų augimo.

🧠 Galima paminėti apie mikroplastiko poveikį žmogaus organizmui – kad nebėra nežinomas, kad pažeidžia žmogaus ląsteles, bet KAIP dar nežinoma. Kad š.m. birželio mėn. iškrito pirmąkart ir su sniegu Antarktidoje, kad jis atsiranda ir skalbiant drabužius, kad randama net kūdikių organizmuose.



Mes suvartojame daugiau nei turime

Kelionė automobiliu į mokyklą, kavos puodelis išsinešimui, nauji madingos spalvos marškinėliai. Beveik kiekvienam veiksmui atlikti reikia vandens ir kitų išteklių, kurie lemia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šiuo metu 7,9 milijardai žmonių sunaudoja daugiau išteklių nei Žemė gali suteikti. Kai kurie iš mūsų vartoja daugiau nei kiti.

Jei kiekvienas žmogus gyventų taip, kaip gyvena JAV pilietis, kasmet mums reikėtų 5,1 Žemės planetų. Jei visi gyventume panašiai kaip indai, mums tereikėtų trijų ketvirtadalių Žemės planetos išteklių. Tai bent nelygybė! Pagal pasaulinį vidurkį, žmonija metinius planetos resursus sueikvoja per septynis mėnesius. Viskas po šio laiko eikvojama planetos gerovės sąskaita.



ŽEMĖS PEREIKVOJIMO DIENA

Kas yra Žemės pereikvojimo diena? Tai data, kai išnaudojame visus Žemės išteklius, kuriems mūsų planetai atkurti reikia vienerių metų. Nuo 1970-ųjų ši riba kiekvienais metais pasiekiama vis anksčiau, dabar – liepos mėnesį. Priežastis ta, kad pasaulio gyventojų skaičius ir jų vartojimas nuolat auga.

Kada tu mini Žemės pereikvojimo dieną? Išbandyk vartojimo „Tinder“!


🖥️ Medija stotelė – vartojimo „Tinder“

Lankytojas renkasi tarp skirtingų kasdienių pasirinkimų ir finale mato rezultatą, kiek Žemės planetų mums reikėtų, jei visi gyventų taip, kaip jis/ji.


SKUBĖJIMAS DĖL IŠTEKLIŲ

Žaliavų gavybos pasekmės

Auksas, litis, kobaltas, varis, nafta, dujos, vanduo, mediena ir daugelis kitų. Mūsų planeta yra išteklių lobynas. Kai kurios žaliavos yra baigtinės, kai kurios – atsikuria. Kiekvienas žaliavų gavybos ir apdirbimo procesas daro įtaką aplinkai. Didžiausios metalų žaliavų sankaupos yra skurdžiausiose pasaulio valstybėse. Ten leidžiama dėl kasybos naikinti miškus, vandenį ir teršti dirvą, netgi pažeidinėti žmogaus teises. Produktai, pagaminti iš pirminių žaliavų, išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas arba įvairius teršalus, o jų tvarkymas ar perdirbimas reikalauja daug energijos. Ar tikrai mums reikia visko, ką perkame?

Žaliavų gavyba visuomet kenkia aplinkai. Todėl yra svarbu žaliavas naudoti pakartotinai. Pasiruošę perdirbimui?


VIRTUALUS VANDUO – KAS TAI?

Virtualus vanduo – ne internetinė mada. Tai koncepcija, kuri leidžia įvertinti visą vandens kiekį, tiesiogiai ir netiesiogiai sunaudojamą gaminant produktus. Pavyzdžiui, automobiliui pagaminti reikia 400 000 litrų vandens. Skamba absurdiškai, kai palygini su faktu, kad vienam žmogui per metus reikia tik 1 000 litrų geriamo vandens. Klimato krizės laikais, švarus vanduo tampa vis labiau vertingas. Vanduo taip pat yra nelygiai pasiskirstęs skirtingose pasaulio vietose. Turime jį naudoti taupiai.

Štai, kiek virtualaus vandens yra kasdieniuose produktuose:

  • Kiaulienos kepsnys (200 g) – 1 200 litrų
  • 1 stiklinė pieno (200 ml) – 200 litrų
  • Medvilniniai marškinėliai (250 g) – 2 500 litrų
  • 1 taurė vyno (125 ml) – 110 litrų
  • 1 puodelis kavos (125 ml) – 130 litrų
  • 1 šokolado plytelė (100 g) – 1 700 litrų

75 KILOGRAMAI TAVO KIŠENĖJE

Tavo mobilusis sveria itin daug, kai kalbame apie žaliavas. Jis turi ypač sunkią ekologinę kuprinę – indikatorių, kuris parodo, kiek išteklių, matuojant kilogramais, sunaudojama gaminant, naudojant ir utilizuojant produktai. Kuo sunkesnė gaminio ekologinė kuprinė, tuo jis labiau kenkia aplinkai.

Išmanusis telefonas pagamintas iš maždaug 60 skirtingų medžiagų, įskaitant reikšmingą kiekį aukso, sidabro, vario, kobalto ir paladžio. Apie 3,6 milijardo žmonių pasaulyje naudoja išmaniuosius telefonus. Vien Vokietijoje 200 milijonų senų mobiliųjų telefonų guli užmiršti stalčiuose. Ar ir tu turi seną nenaudojamą telefoną? Galbūt kas nors apsidžiaugtų jį gavęs? Jei ne, paskubėk ir nunešk jį į vietinį perdirbimo centrą.

  • Mobiliojo telefono konstrukcijos svoris – 0,08 kg
  • Ekologinė mobiliojo telefono kuprinė – 75,3 kg
    • Utilizavimas 0,1 kg
    • Žaliavų gavyba 35,3 kg
    • Gamyba 8,2 kg
    • Naudojimas 31,7 kg

BJAURUSIS SPORTBAČIŲ PĖDSAKAS

Oi! 1,4 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra dėl sportbačių! Kasmet pasaulyje jų yra pagaminama daugiau nei 23 bilijonai porų, daugiausiai naudojant naftos produktą – plastiką. Viena pora generuoja apie 14 kilogramų CO₂ emisijų, didžiausioji dalis – gamybos etapo metu.


🎥 filmuota medžiaga iš Klimato muziejaus prie aukščiau aprašytų stotelių:


MAŽESNIS VARTOJIMAS IR TVARUMAS

Tvarumas arba nieko

Gyvenimo tempo sulėtinimas, bendruomeniškas vartojimas ar žalias įvaizdis? Vis daugiau ir daugiau žmonių yra susirūpinę klimato kaita ir nori gyventi tvariau. Mažiau vartoti, dalintis, taisyti, pirkti tvaresnius produktus. Visa tai gali padėti išsaugoti vertingus Žemės išteklius. Teigiamas šalutinis efektas: veikti kartu yra smagu!

Drabužių ar dviračių nuoma, dalinimasis būstu, knygų mainai, maisto nešvaistymas ir miesto daržininkystė… Dalinimosi galimybių sąrašas yra begalinis. Ir tai proga sutaupyti pinigų. Kuo galėtum pasidalinti tu?


Susipažink su įkvepiančiomis tvarumo idėjomis. Kuri tau patinka labiausiai? 

Balsuok už tau labiausiai patinkančią tvarumo idėją užlipdydamas lipduką. Po kiekvienos parodos bus išrinktas laimėtojas. Nori imtis tvarumo idėjų pats? Galbūt tavo draugai turi idėjų? Gal kitas tvarus startuolis bus tavo?

Smalsu, kuri idėja nugalės? Sek mus socialiniuose tinkluose!

Balsavimo sistema: lipdukų sprendimas – nepasiteisino. Tad balsavimo sistema bus keičiama.

Tvarumo idėjos
1. Žiediniai džinsai

Yra problema

Mes visi juos mylime. Mes visi juos dėvime. Vidutiniškai kiekvieno mūsų spintoje yra 8 poros džinsų. Deja, jie yra viena didžiausių aplinkosauginių nuodėmių. Siuvant standartinius džinsus pramoniniu būdu sunaudojama 7 000 litrų vandens, t. y. daugiau nei 50 pripildytų vonių. Medvilnei užauginti ir nudažyti naudojami pesticidai bei chemikalai. Darbo sąlygos šiame sektoriuje dažniausiai katastrofiškos. Ar žinojai, kad greitoji mada yra tarp dešimties taršiausių pramonės šakų, išmetančių daugiausiai CO2 emisijų?

Ko imtis?

Saugok išteklius rinkdamasis savininkų neturinčius, perdirbamus džinsus.

Skamba madingai, bet kaip suprasti?

Tai paprasta. Yra prekės ženklų, kurie leidžia išsinuomoti džinsus. Tu moki mėnesinį mokestį ir gali bet kada grąžinti drabužį į parduotuvę. Kai apmoki visą drabužio vertę – jis tavo. Sudėvėjęs džinsus, grąžink juos atgal ir jie bus perdirbti. Reikia dar vieno patarimo? Pirk džinsus iš antrų rankų!

Tapk dalijimosi tendencijų kūrėju!


2. Riedlentė iš žvejybinių tinklų

Yra problema

Būūū… šiurpūs tinklai-vaiduokliai! Dešimtys tūkstančių žvejybinių tinklų kasmet nusėda vandenyne kaip plastiko atlieka. Jie tampa mirtinais spąstais jūros gyviams. Gyviai įsipainioja tinkluose arba supainioja juos su maistu. Tai pakankama priežastis, kodėl seni tinklai apskritai neturėtų likti vandenyje. Ypač, jei jie gali tapti šauniais naujais gaminiais.

Ko imtis?

Sumažink šiukšlių kiekį rinkdamasis riedlentę iš tinklų-vaiduoklių.

Jėga, tačiau kaip?

Bendradarbiaujant su vietos žvejai, susidėvėję tinklai surenkami, valomi ir rūšiuojami. Tada jie paverčiami granulėmis – jos visam laikui pakeičia naujos plastiko žaliavos poreikį. Iš granulių gali būti gaminami nauji produktai, tokie kaip nuostabiosios riedlentės.

Riedėk, tačiau tvariai!


3. Kosmetikos papildymas (amžinai tarnaujanti pakuotė)

Yra problema

Atidžiau pažvelk į savo vonios kambarį. Šampūnas, plaukų kondicionierius, dantų pasta… Viskas supakuota į plastiką. Europa yra antra didžiausia plastiko gamintoja po Kinijos. Didžioji plastiko dalis pas mus nėra perdirbama, tačiau išvežama į kitas šalis, dažniausiai – Azijos.

Ten plastikas sudeginamas arba patenka į vandenyną. Mūsų dirva taip pat pilna mažų plastiko dalelių. Dirvos tarša yra nuo 4 iki 23 kartų didesnė nei vandenynų tarša. Šokiruojantis faktas: naujausi tyrimai atskleidė, kad mikroplastiko dalelių aptikta ir žmogaus kūne. Kokios pasekmės bus mūsų sveikatai kol kas nėra aišku.

Ko imtis?

Stabdyk plastiko gamybą naudodamas daugkartines pakuotes.

Miela, tačiau kaip?

Vis daugiau ir daugiau produktų siūloma įsigyti papildant daugkartinę pakuotę. Kai ji ištuštėja, gali pakuotę grąžinti, ji bus išvalyta ir vėl pripildyta! Genialu! Prisidėti prie pokyčio gali ir naudodamas kietos konsistencijos šampūną, muilą ar daugkartines menstruacines taureles. Nulis atliekų – garantuota!

Tapk dvigubai švaresnis!


Ar girdėjai apie tarptautinį judėjimą BREAK FREE FROM PLASTIC (liet. „Išsilaisvink nuo plastiko“)? 1 400 organizacijų ir tūkstančiai žmonių jau prie jo prisijungė. Ar jungiesi ir tu?


4. Drabužiai iš plastiko

Yra problema

Įsivaizduok, kad ramiai plaukioji ir staiga tave apsupa plastikas. 2050 metais vandenyne plūduriuos daugiau plastiko nei jame bus žuvų.  Šiandien vandenyne yra penkios didelės plastiko atliekų sankaupos. Didžioji Ramiojo vandenyno atliekų sankaupa iš jų didžiausia. Jos plotas yra apie 1,6 milijono km2 – 4,5 karto didesnis už Vokietijos dydį.

Ko imtis?

Išlaisvink vandenynus nuo plastiko, pasikliaudamas ilgalaikiais produktais

Šaunu, bet kaip?

Organizacijos kiekvienais metais iš jūros ištraukia daugybę plastiko. Bet ką daryti su medžiaga, kuri niekada iki galo nesuyra? Vienas geras būdas – paversti ją tvirtais verpalais. Iš tokių verpalų gali būti siuvami drabužiai, kurie yra ne tik perdirbtos medžiagos, bet ir kokybiški bei patvarūs. Drabužio naudojimo trukmės prailginimas labai prisideda prie aplinkos apsaugos.

Sek lėtąją madą!

🧠 Labai svarbu išskirti greitąją madą – kas tai, kodėl taip vadinasi, kas slypi už pavadinimo – skurdžių žmonių, dažnai ir vaikų, neatlygintinas darbas itin pavojingomis sąlygomis – keletas gamyklų yra nugriuvę ir daug žmonių mirė gamindami mums rūbus (Bangladeše).


5. Lietaus galia

Yra problema

Lyja. Tu priverstas sėdėti namuose. Tamsoje be elektros. Vienam iš dešimties žmonių visame pasaulyje tai yra realybė. Ypač skurdesnėse valstybėse, kur daug žmonių vis dar neturi prieigos prie elektros energijos. Saulės jėgainės padeda ten, kur nuolat saulėta. Tačiau ką daryti, kai nuolat lyja?

Ko imtis?

Tvari energija bet kokiu oru – visiems.

Skamba šviesiai, tačiau kaip tai padaryti?

Jau yra įvairių sprendimų, kaip generuoti elektrą iš lietaus lašų. Vienas jų atrodo taip: lietaus vanduo surenkamas į rezervuarą ir suka ratą, kuris taip gamina elektrą. Veikimas panašus į mažą privačią hidroelektrinę. Kiti prototipai naudoja saulės elementus. Kai lietaus lašai teka per elementų polimerinį paviršių, dėl trinties jie sukuria statinį elektros krūvį. Tai labai praktiška, nes taip fotovoltinės sistemos gali generuoti elektrą bet kokiu oru. Panašu, kad ateityje lauksime ne tik saulėtų, bet ir lietingų dienų.

Gauk teigiamos energijos iš lietaus!


🖥️ Pasirašymų stotelė – pamatyk ČIA ›

🧠 Surinkti pasižadėjimai po Klimato muziejaus kelionės keliaus seimo nariams (parodyti palaikymą Lietuvos transformaciją į žalią visuomenę bei ekonomiką). Visgi, jų pagrindinis tikslas – pasižadėti keistis sau.


🎥 filmuota medžiaga iš Klimato muziejaus prie aukščiau aprašytų stotelių:

Kaip edukacijos vedimo patirtį padaryti kuo įtraukesnę, patrauklesnę dalyviams:

  • Naudinga ekskursijos gale apibendrinti ir priminti, ką praėjome ir kokiose srityse galime būti draugiškesni aplinkai / klimatui
  • Taip pat užakcentuoti, kad taip, įpročius keisti sudėtinga, bet yra daug būdų, kaip galime mažinti savo taršą ir svarbu atsiminti, kad tai darome ne dėl kažko kito, o dėl savęs, dėl savo ateities, savo vaikų ir anūkų ateities (tas laikas iki 2050-ųjų)
  • Keli buitiški pavyzdžiai:
    • 🌡️ kambaryje sumažinus temperatūrą 1 laipsniu, energijos suvartojama ženkliai mažiau
    • 🍳 virti / kepti, uždėjus dangtį ant puodo / keptuvės
    • 🔌 ištraukti nenuadojamus pakrovėjus iš el. lizdų (rozečių)
    • 🚆 stengtis skraidyti rečiau, ekonomine klase bei su mažiau bagažo. O dar geriau – rinktis traukinius
    • 🔧 sugedusius daiktus remontuoti, o ne iškart pirkti naujus
  • Galima paklausti, kas labiausiai patiko / išgąsdino / nustebino / įkvėpė…
  • Kai baigiasi ekskursija, paminėti mokytojams, kad yra metodinė medžiaga, kurią gali pasidalinti mokykloje, pritaikyti pamokose
    • Kad jiems patiems nereikėtų ieškotis, mokytojai kelios dienos po vizitio automatiškai gaus sukurtą metodinę medžiagą į savo (registracijos metu pateiktą) el. pašto adresą

Taip pat galite rekomenduoti (arba paklausti, galbūt vedama grupė turi savų rekomendacijų):

      • filmus (pvz.: „Cowspiracy“, „Don’t Look Up“, „The Game Changers“ ir kt.)
      • podcast’us (pvz.: „Išpakuota“)
      • patarimų platformas (pvz: Tvariau.lt)
      • paslaugas, pavyzdžiui:
        • Vinted – padevėtų rūbų pirkimas / pardavimas
        • CityBee, Spark – automobilių dalinimasis
        • Papildomi (ar milteliniai) šampūnai („Rimi“, „Uoga Uoga“, „Kvapų namai“ ir pan.)

Ačiū, jog padedi užauginti ateitį!Lietuvos vaikams trūksta švietimoapie klimato kaitą.

Privatumo nustatymai

Kol kas nustatymai prieinami tik anglų kalba. Atsiprašome už nepatogumus.

When you visit our website, it may store information through your browser from specific services, usually in the form of cookies. Here you can change your Privacy preferences. It is worth noting that blocking some types of cookies may impact your experience on our website and the services we are able to offer.

Puslapis naudoja slapukus (angl. cookies 🍪) duomenų analitikai. Apsilankykite Privatumo nustatymuose ir/arba sutikite su slapukų naudojimu.
X