Klimato muziejaus tikslas
Sudominti apie klimato kaitą bei papasakoti kaip kiekvienas prie jos prisidedame ir kaip kiekvienas galime su ja kovoti. Tai ne tik skaičiai ir faktai, o bendravimas, interaktyvios stotelės ir užduotys (moksleiviams) 💚🌍
Kaip edukacijos vedimo patirtį padaryti kuo įtraukesnę, patrauklesnę dalyviams?
- Naudinga ekskursijos (ar kiekvieno konteinerio) gale apibendrinti ir priminti, ką praėjome ir kokiose srityse galime būti draugiškesni aplinkai / klimatui
- Taip pat užakcentuoti, kad taip, įpročius keisti sudėtinga, bet yra daug būdų, kaip galime mažinti savo taršą ir svarbu atsiminti, kad tai darome ne dėl kažko kito, o dėl savęs, dėl savo ateities, savo vaikų ir anūkų ateities (tas laikas iki 2050-ųjų)
- Keli buitiški pavyzdžiai:
- 🌡️ kambaryje sumažinus temperatūrą 1 laipsniu, energijos suvartojama ženkliai mažiau
- 🍳 virti / kepti, uždėjus dangtį ant puodo / keptuvės
- 🔌 ištraukti nenuadojamus pakrovėjus iš el. lizdų (rozečių)
- 🚆 stengtis skraidyti rečiau, ekonomine klase bei su mažiau bagažo. O dar geriau – rinktis traukinius
- 🔧 sugedusius daiktus remontuoti, o ne iškart pirkti naujus
- 🍕 pirkti tiek maisto, kiek suvalgome (t.y. vengti švaistymo)
- Galima paklausti, kas labiausiai patiko / išgąsdino / nustebino / įkvėpė…
- Kai baigiasi ekskursija, paminėti mokytojams, kad yra metodinė medžiaga, kurią gali pasidalinti mokykloje, pritaikyti pamokose
- Kad jiems patiems nereikėtų ieškotis, mokytojai kelios dienos po vizitio automatiškai gaus sukurtą metodinę medžiagą į savo (registracijos metu pateiktą) el. pašto adresą
Taip pat galite rekomenduoti (arba paklausti, galbūt vedama grupė turi savų rekomendacijų):
-
-
- filmus (pvz.: “Cowspiracy”, “Don’t Look Up”, “The Game Changers” ir kt.)
- podcast’us (pvz.: “Išpakuota”)
- patarimų platformas (pvz: Tvariau.lt)
- paslaugas, pavyzdžiui:
- Vinted – padevėtų rūbų pirkimas / pardavimas
- CityBee, Spark – automobilių dalinimasis
- Papildomi (ar milteliniai) šampūnai (“Rimi”, “Uoga Uoga”, “Kvapų namai” ir pan.)
-
🧠 Kaip teisingai paklausti?
- Pradėkite nuo labai lengvo (taip / ne) klausimo, pavyzdžiui:
- kadangi atėjote į Klimato muziejų, turbūt žinote kas yra klimato kaita
- (atrodote, kaip daug keliaujantys) galbūt teko lankytis ledynuose / nardyti tarp koralų
- pagirkite lankytojus savo klausimu (pvz.: atėjote čia / daug keliaujate), tai juos išlaisvins/padrąsins
- Jeigu yra, kurie atsako taip ar pakelia ranka, tuomet galite paprašyti savais žodžiais papasakoti, kas tai yra ar ką jie matė/kur buvo
Aktuali informacija
- 🧠 – tokiu ženklu žymima patarimai ir/ar pap. informacija gidams;
- Visą muziejaus darbo laiką kartu su gidais veiks savanoriai (*ne visuose miestuose), kurie užsiims registracija, praeivių konsultavimu ir kt.;
- Kiekvienas konteineris turi savo garso efektus;
- Jei susirenka maža grupė – ekskursija vedama bet kuriuo atveju;
- Gidai gaus marškinėlius, kuriuos turės dėvėti atpažįstamumui užtikrinti;
- Vienai ekskursijai skirta 1 val. Faktinė trukmė priklausys nuo jūsų paties/pačios, grupės dydžio (natūralu, kad 10-ties žmonių praeis visas interakcijas greičiau, nei 15-os), lankytojų įsitraukimo;
- Šalia muziejaus visada bus biotualetas.
I KONTEINERIS
Keletas trumpų faktų iš 1 konteinerio ekspozicijos:
- 30 % pasaulio koralinių rifų yra negrįžtamai prarasti. Dar 70–90 % likusių koralų bus prarasti dėl globalinio atšilimo.
- Kasmet pasaulyje iškertama 13 milijonų hektarų miško ploto – tai lygu 35 futbolo aikštėms per minutę.
- Tai daug daugiau ir daug greičiau nei miškas gali ataugti. Be to, mes dažnai naudojame iškirstas teritorijas žemdirbystei. Miškų kirtimas lemia 13 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kirtimai skatina klimato kaitą ir kuria užburtą ratą, nes likę medžiai nuo stiprėjančio visuotinio atšilimo tik dar labiau kenčia.
- Sausros ir dirvožemio degradacija kasmet sukuria dykumą, kurios dydis apima bendrą Lietuvos ir Latvijos teritoriją.
- Dėl klimato kaitos procesų maždaug 1 milijonui gyvūnų rūšių gresia išnykimas.
- Kylantis jūros lygis kels grėsmę apie 680 milijonų žmonių, gyvenančių pakrantėse ir mažose salose.
- Jeigu jūros lygis ir toliau kils, Maldyvai nuskęs iki 2100 m.
- Dėl ledynų tirpimo 12 iš 13 stebėtų baltųjų lokių populiacijų neišgyvens iki 2100 m.
- Ekstremalios oro sąlygos ateityje pasireikš daug dažniau. Pasauliniu mastu nuo 1980 m. su klimatu susijusių nelaimių išaugo tris kartus ir jų vis dar daugėja.
- 2021 m. ekstremalūs oro reiškiniai visame pasaulyje pridarė 245 milijardus eurų nuostolių. Tai 3 kartus daugiau nei kartu sudėtas Latvijos ir Lietuvos 2020 m. bendrasis vidaus produktas (BVP).
- Per pastaruosius 40 metų stichinės nelaimės nusinešė daugiau nei 85 000 gyvybių.
- Naujajame Delyje, Indijoje, žmonėms jau tenka ištverti karštas 50°C vasaras. 2021 m. Kanada taip pat pasiekė rekordinę 49.6°C temperatūrą. Kada tai įvyks Baltijos šalyse?
- Dėl klimato kaitos vidutinė metinė temperatūra Europoje per ateinančius 30 metų gali pakilti iki 3,5°C. Rygoje temperatūra kils 2,6°C , Vilniuje – 3,1°C, o tai drastiškai paveiks mūsų gyvenimus.
Išklotinės
Pateikiama informacija
KLIMATO KATASTROFA?
Mūsų Žemė dega
Ekstremalios karščio bangos, jūros lygio kilimas, biologinės įvairovės nykimas. Klimato kaita yra tikra ir ji vyksta dabar. Temperatūra kyla greičiau nei bet kada. Mokslas aiškiai nurodo: globalinis atšilimas nėra natūralus reiškinys, daugiausiai jį lemia žmogaus veikla. Tačiau kartu mes galime įveikti iššūkius, su kuriais susiduriame. Išsiaiškink viską apie klimato kaitos priežastis ir padarinius parodoje. Sužinok, ką TU gali padaryti, kad padėtumei Žemei!
🧠 Vid. temperatūra per paskutinius 150 metų, atrodo, pakilo visai nedaug – apie 1,5 laipsnio. Kodėl tas blogai? Labai geras pavyzdys – žmogaus kūno temperatūra. Normali – 36,5 laipsnio. Jeigu pakyla 1,5 laipsnio iki 38-ų – mes jau sergame. Tas pats ir su mūsų planeta. Šiuo metu jos temperatūra pakilus ir ji sirguliuoja – dykumėja, blanksta koralai, tirpsta ledynai ir t.t.
Kuo daugiau kils temperatūra, tuo tas sirguliavimas bus didesnis.
MŪSŲ BESIKEIČIANTI ŽEMĖ
Išblukusi!
30 % pasaulio koralinių rifų yra negrįžtamai prarasti. Dar 70–90 % likusių koralų bus prarasti dėl globalinio atšilimo. Tuo pačiu dings ir buveinė tūkstančiams gyvių bei natūrali pakrančių apsauga.
Prarasta!
Kasmet yra iškertama 13 milijonų hektarų miško ploto – tai lygu 35 futbolo aikštėms per minutę. Tai kenkia klimatui, nes miškai yra vertingi CO2 rezervuarai.
Išdžiūvusi!
Sausros ir dirvožemio degradacija kasmet sukuria dykumą, kurios dydis apima bendrą Lietuvos ir Latvijos teritoriją.
Ištirpusi!
Kas sekundę Arktyje ištirpsta 8 000 tonų ledo. Tai yra 200 pilnų sunkvežimių, todėl jūros lygis pavojingai kyla.
Pavojuje!
Tigrai, orangutangai, kietaodžiai vėžliai netrukus gali išnykti visam laikui. Maždaug 1 milijonui gyvūnų rūšių gresia išnykimas.
KLIMATO KAITOS PRIEŽASTYS
KODĖL MŪSŲ ŽEMĖ ŠYLA?
Per pastaruosius 100 metų Žemės temperatūra sparčiai kilo. Kodėl? Žmogaus sukurtos dujos, tokios kaip CO2, spartina šiltnamio efektą, dėl kurio saulės šiluma išlieka mūsų atmosferoje.
Dabartinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje yra didesnė nei per paskutiniuosius 800 000 metų. Kodėl? Energijai deginame iškastinį kurą, intensyviai ūkininkaujame, masiškai kertame miškus.
Norėdami sustabdyti globalinį atšilimą, turime sumažinti savo paliekamą pėdsaką ir tausoti gamtą.
CO2 BIUDŽETAS yra didžiausias išmetamo CO2 kiekis, kurį dar galima išleisti į atmosferą, jei norime iki šio šimtmečio pabaigos išvengti klimato katastrofos.
🧠 Tvarus kiekvieno pasaulio žmogaus CO2 BIUDŽETAS per metus siektų – 2 tonas. Manote, kad tai daug? Vidutinis lietuvis per metus „pagamina“ apie 4.5 tonos CO2. Vadinasi šį kiekį būtina sumažinti bent per pusę.
Ar žinojai, kad…
Skrydyje iš Rygos į Niujorką vienam keleiviui tenka apie 1,3 tonos CO2. O dažnai skraidantys žmonės per metus „pagamina“ net 1600 tonų CO2. Tai 800 žmonių CO2 biudžetas.
Žmogaus sukurtas šiltnamio efektas
KLIMATO KAITOS ISTORIJA
DAUGIAU REIŠKIA MAŽIAU
Kylant temperatūrai, tirpsta ledynai
Nuo 1850-ųjų vidutinė temperatūra pakilo daugiau nei 1°C. Neatrodo daug? Bet tai jau dabar daro didžiulį poveikį ledynams Europoje ir ne tik.
1850
Pramonės revoliucijos pradžia, masiškai pradedamas deginti iškastinis kuras.
1960
Pasaulio mastu jau yra išmesta 9.4 tonų CO2 dujų.
2019
Pasaulio mastu yra išmesta 36.7 tonų CO2 dujų. Tai yra didžiausias išmestų dujų kiekis nuo pramonės revoliucijos.
Tirpsta! Pamatyk sukrečiantį pasaulinį ledynų likimą.
KAIP KLIMATO ŠILIMAS KEIČIA ŽEMĘ
JEI KEIČIASI KLIMATAS – KEIČIASI IR TAVO GYVENIMAS!
Žemė 2020-aisiais: dramatiški potvyniai Australijoje, viską aplinkui niokojantys gaisrai Kalifornijoje, nesibaigiančios sausros Brazilijoje. Klimato kaita jau dabar sukelia didelius nuostolius ir žalą. Jei Žemė toliau šils, pasekmės bus dar labiau drastiškos su neįsivaizduojamu poveikiu gamtai ir mūsų gyvenimui.
TEMA: VANDENYNAI
Kylantis jūros lygis kels grėsmę apie 680 milijonų žmonių, gyvenančių pakrantėse ir mažose salose.
Praryti vandenyno
Jeigu jūros lygis ir toliau kils, Maldyvai nuskęs iki 2100 m. Kartu nuskęs ir kitos svajonių salos.
Plonytis ledas
Dėl ledynų tirpimo 12 iš 13 stebėtų baltųjų lokių populiacijų neišgyvens iki 2100 m.
TEMA: ORAI
Ekstremalios oro sąlygos ateityje pasireikš daug dažniau. Pasauliniu mastu nuo 1980 m. su klimatu susijusių nelaimių išaugo tris kartus ir jų vis dar daugėja.
Už tai sumokėti turėsime visi
2021 m. ekstremalūs oro reiškiniai visame pasaulyje pridarė 245 milijardus eurų nuostolių. Tai 3 kartus daugiau nei kartu sudėtas Latvijos ir Lietuvos 2020 m. bendrasis vidaus produktas (BVP).
Sunaikinti namai
Vokietijoje 2021 m. per potvynius žuvo 180 žmonių ir tūkstančiai neteko namų. Žala – daugiau nei 29 milijardai eurų – visai kaip Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP).
TEMA: MAISTAS/SAUSROS
Ilgos sausros kelia grėsmę mūsų maisto ištekliams.
Maisto trūkumas
Dėl ilgų sausrų 2018 m. pasaulyje pritrūko 30 milijonų tonų grūdų. Tai yra 3 milijonai duonos kepalų!
Auganti nelygybė
800 milijonų žmonių kasdien badauja. Tuo pat metu išmetama maždaug trečdalis maisto.
TEMA: SVEIKATA
Klimato kaita yra didžiausia XXI a. pasaulinė grėsmė sveikatai.
Nėra kuo kvėpuoti
Karštos dienos skatina ozono susidarymą ir didina riziką susirgti ligomis, kurios pažeidžia širdį ir plaučius.
Pavojingi įkandimai
Dėl globalinio atšilimo Azijos tigriniai uodai jau paplito pietų Europoje. Jie – tokių ligų kaip dengės karštligė nešėjai.
🎥 filmuota medžiaga iš Klimato muziejaus prie aukščiau aprašytų stotelių:
PER KARŠTA!
Aukštesnė temperatūra nei 38°C pavojinga net ir sveikam žmogui.
Ar gali įsivaizduoti 50°C karštį kiekvieną vasarą? Pridėk ranką ir pajusk!
Ertmė, į kurią įkišus ranką pajuntama 50 °C temperatūra
Naujajame Delyje, Indijoje, žmonėms jau tenka ištverti karštas 50°C vasaras.
2021 m. Kanada taip pat pasiekė rekordinę 49.6°C temperatūrą.
Kada tai įvyks Baltijos šalyse?
O KAS, JEIGU…
… vidutinė oro temperatūra pakiltų daugiau nei 1.5°C ?
- Smarkūs potvyniai ir audros
- Milžiniškos sausros
- Koralinių rifų išnykimas
O KAS, JEIGU…
… vidutinė oro temperatūra pakiltų daugiau nei 2°C?
- Tirpstantys ledynai poliuose ir drastiškas jūros lygio kilimas
- Masinė žmonių migracija
- Atogrąžų miškų ir daugybės gyvūnų rūšių išnykimas
🎥 filmuota medžiaga iš Klimato muziejaus prie aukščiau aprašytų stotelių:
KLIMATO PAKTAS
Vyriausybių kova su klimato kaita
O kaip su politika? Nuo 1992 m. Jungtinės Tautos deda pastangas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tačiau praėjo daug metų, kol 2015-aisiais 195 šalys pasirašė Paryžiaus susitarimą.
Pirmą kartą pasaulis susitarė dėl konkretaus tikslo – apriboti globalinį atšilimą 1.5–2°C (skaičiuojant nuo pramonės revoliucijos pradžios). Žinoma, reikalingi darbai, o ne tik žodžiai.
Pavyzdžiui, Europos Sąjunga pradeda Europos žaliąjį kursą – iki 2050 m. tapdama neutralia klimatui.
🧠 Galima paminėti, COP26 (Conference Of the Parties) (Glazge 2021 metais) – kad pagrinde buvo tik paplepėta ir nieko reikalingo griežtai nenuspręsta, kad šiais metais lapkritį bus COP27 (Egipte). Ir (kaip ir pernai) bus galimybė jaunimui (18+) įsijungti ir rugsėjį / spalį sudalyvauti tarptautiniame renginyje, kuriame atsižvelgiama ir į jaunimo nuomonę.
GLOBALI KAITA
CO2 BIUDŽETAS yra didžiausias išmetamo CO2 kiekis, kurį dar galima išleisti į atmosferą, jei norime iki šio šimtmečio pabaigos išvengti klimato katastrofos.
Pamatyk likusį pasaulio CO2 BIUDŽETĄ čia. Laikrodis tiksi!
Paryžiaus klimato susitarimo pagrindiniai tikslai
Sustabdyti globalinį atšilimą
2100
Palaikyti klimato atšilimą žemiau 2°C, stengiantis apriboti temperatūros kilimą iki 1.5 °C.
Investuoti į ateitį
2020–2025
Investuoti 100 milijardų dolerių į skurdesnes šalis, kad būtų įgyvendinti būtini pokyčiai.
Sumažinti išmetamąsias dujas
2050
Sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, kad pasiektumėme klimatui neutralų pasaulį.
Puiki pradžia! Tačiau vyriausybės turi paskubėti ir imtis veiksmų, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Pasaulinis sąjūdis
IMKIMĖS VEIKSMŲ DABAR
Kartu mes galime išsaugoti pasaulį
Emma Watson, princas Haris, Michelle Obama ir Jaden Smitas kovoja už sveiką planetą, kurioje mes visi turime ateitį. Mokslininkai, aktyvistai ir kai kurie politikai apie klimato kaitos grėsmę kalba nuo 1970-ųjų. Daug kas nuveikta, bet reikia nuveikti daug daugiau. Tam turime priemones. Mums tiesiog reikia, kad visi prisijungtų. Taigi ar tu su mumis?
Whiteboard‘ai, ant kurių lankytojai gali pasirašyti pasižadėjimus/iššūkius/žinutes:
filmuota medžiaga iš Klimato muziejaus prie aukščiau aprašytų stotelių:
Keletas trumpų faktų iš 2 konteinerio ekspozicijos
- Esant sausrai ir karščiams masiškai dauginasi kinivarpos. Vien Vokietijoje 2018-2021 metais kinivarpos sunaikino neįtikėtinai didelį, 700 tūkst. futbolo aikščių prilygstantį miško plotą. Prancūzija taip pat buvo paveikta šio maro.
- ES yra trečia pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų teršėja pasaulyje (po Kinijos ir JAV). Šie sektoriai pagamina daugiausia išmetamųjų teršalų ES:
- Energetika 52 %
- Transportas ir žmonių mobilumas 25 %
- Žemės ūkis 11 %
- Europos keliuose yra 252 mln. automobilių. Jei juos visus sustatytumėme į eilę, jie apvyniotų Žemę 28 000 kartų.
- 2018 m. daugiau nei 63 mln. žmonių ES skrido lėktuvu. Skrydžiai yra sparčiausiai augantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis.
- Dauguma privačių automobilių 95 % laiko nieko neveikia – tai resursų švaistymas.
- Vien tik gaminant nedidelį automobilį išmetama apie 4,1 tonos CO2.
- Iškastinis kuras:
- Anglis
- Daugiausiai CO2 išskiriantis iškastinis kuras, jį deginant.
- Atsakinga už daugiau nei 0,3°C padidėjimo, kuomet bendras vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas yra 1°C.
- Nafta
- Išmeta trečdalį viso pasaulio anglies dvideginio.
- Grėsmė gamtai – kasmet Šiaurės jūroje išpilama apie 6 000 tonų naftos.
- Dujos
- Švaresnės už naftą ar anglį, bet vis tiek yra iškastinis kuras.
- Jos sudaro penktadalį viso pasaulio išmetamo anglies dioksido kiekio.
- Anglis
- 2020 m. ES sunaudojo 22 % energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Baltijos šalys yra atsinaujinančių energijos sprendimų įgyvendinimo pradininkės. Latvijoje atsinaujinančių išteklių energijos dalis buvo neįtikėtina – 42 % (3 vieta ES), Lietuvoje – 27 % (9 vieta).
- Vėjo energiją žmonės naudoja jau 2000 m. Nuo mažyčių senovinių vėjo malūnų iki 20 aukštų vėjo turbinų. Gamindamos švarią energiją, jos pasiekia didesnį nei 320 km/h greitį.
- Jei galėtumėme skirti 90 min ir panaudoti saulės spindulius nuo viso planetos paviršiaus, sugertos energijos užtektų kiekvienam žmogui žemėje vieneriems metams.
- Vienu laipsniu mažesnė temperatūra tavo kambaryje sumažintų energijos suvartojimą vertingais 6 %.
🔎 Spauskite ant foto, norėdami priartinti
Pateikiama informacija
DIRBAME ŽALESNĖS EUROPOS LINK
EUROPA PAVOJUJE
Ar klimato kaita atrodo kažkur toli? Ji arčiau, nei manai! Ji vyksta prie tavo durų slenksčio. Pažvelkime į situaciją Europoje. Ar žinojai, kad energijos suvartojimas nuolat auga? Mobilumas ir transportas, išmetantis daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dar labiau spartina klimato kaitą. Laimei, yra daugybė tvarių alternatyvų. Mes tiesiog turime jomis naudotis. Tau taip pat gali tapti klimato herojumi!
KAIP KLIMATO KAITA VEIKIA ES
DAROSI KARŠTA
Ar žiūrint į žemėlapį jauti karštį? Dėl klimato kaitos vidutinė metinė temperatūra Europoje per ateinančius 30 metų gali pakilti iki 3,5°C.
Rygoje temperatūra kils 2,6°C , Vilniuje – 3,1°C, o tai drastiškai paveiks mūsų gyvenimą. Ekspertai prognozuoja, kad karščio bangos ateityje kils septynis kartus dažniau. Niekas nenori gyventi saunoje!
Numatomas vidutinis metinis vidutinės temperatūros augimas tam tikrose ES sostinėse iki 2050 m: (žemėlapyje ant sienos)
Tiksinti laiko bomba
Grenlandija tiesiogine prasme tirpsta. Atitirpstantis amžinasis įšalas Arkties regionuose išskiria didžiulius metano kiekius, kurie padidina šiltnamio efektą ir šildo klimatą.
Mirties zonos
Dėl šilto vandens Baltijos jūroje auga mėlynieji dumbliai. Jie išskiria toksinus, kurie gali dirginti odą, sukelti pykinimą ir pažeisti nervus. Be to, jie paverčia Baltijos jūros dalis „mirties zonomis“ be deguonies.
Nėra žuvies?
Dėl klimato kaitos ir pernelyg intensyvios žvejybos Baltijos jūroje beveik neliko menkių. Mažai tikėtina, kad ši rūšis atsigaus.
Mirtinas karštis
Karštos vasaros yra pavojingos. Vien Vokietijoje 2018 m. vasaros mėnesiais nuo karščio mirė apie 20 000 žmonių.
Nepaprastoji padėtis
Dėl sausros 2018 m. Lietuvoje buvo prarasta 30 % pasėlių.
Karšta, karštesnė, karščiausia
2021-aisiais europiečiai patyrė karščiausią kada nors užfiksuotą vasarą. Sicilijoje temperatūra pasiekė neįtikėtiną 48,8°C temperatūrą. Kiek ledų reikia, kad išgyventum tokį karštį?
AUDRINGI LAIKAI
Vis ekstremalesni orai
Europa nukentės ne tik nuo ekstremalių karščio bangų. Tokios nelaimės kaip Vokietijos potvynis Aro slėnyje arba Graikijos miškų gaisrai 2021 m. dažnėja. Per pastaruosius 40 metų stichinės nelaimės nusinešė daugiau nei 85 000 gyvybių ir kainavo pusę trilijono eurų. Ko mums reikia? Perspėjimo sistemų, švietimo, pasiruošimo, pritaikytų pastatų ir žaliųjų erdvių didmiesčiuose!
Daugiau kraštutinumų? Pažvelkime į blogiausius pastarųjų metų meteorologinius reiškinius ir jų pasekmes Europai (žr. žemiau).
🖥️ Media stotelė – blogiausi pastarųjų metų meteorologiniai reiškiniai ir jų pasėkmės Europai. Interaktyvus žemėlapis. Paspaudi ir iššoka langas su informacija. Kaip atrodys ›
5 KLIMATO ŽUDIKAI
Pagrindiniai teršėjai ES
ES yra trečia pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų teršėja pasaulyje. Šie sektoriai pagamina daugiausia išmetamųjų teršalų ES:
- Energetika 52 %
- Transportas ir žmonių mobilumas 25 %
- Žemės ūkis 11 %
- Pramoniniai procesai ir produktų naudojimas 9 %
- Atliekos 3 %
ATKREIPK DĖMESĮ Į MŪSŲ ENERGIJOS TIEKĖJUS
Pamatyk, iš kur ateina mūsų energija!
RYŠKU! Lyginat su 1990 m., ES energetikos sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sumažėjo 38 %.
PASENĘ TERŠĖJAI
Laikas baigėsi!
Mūsų suvartojamos energijos alkis yra didžiulis. Jau 150 metų deginame anglį, dujas ir naftą. Kokios pasekmės? Didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir žala aplinkai. Atėjo laikas pasauliui žvelgti toliau nei iškastinis kuras.
Nuo 2020 m. ES nebus statomos naujos anglies stotys.
Keliauk po žemėlapį ir sužinok, kaip situacija klostosi visame pasaulyje.
Anglis
- Daugiausiai anglies išskiriantis iškastinis kuras jį deginant.
- Atsakinga už daugiau nei 0,3°C padidėjimo, kuomet bendras vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas yra 1°C.
Nafta
- Išmeta trečdalį viso pasaulio anglies dvideginio.
- Grėsmė gamtai – kasmet Šiaurės jūroje išpilama apie 6 000 tonų naftos.
Dujos
- Švaresnės už naftą ar anglį, bet vis tiek yra iškastinis kuras.
- Jos sudaro penktadalį viso pasaulio išmetamo anglies dioksido kiekio.
ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS ŠALTINIAI
Pasiruošę spindėti
Vėjo ir saulės energijos potencialas yra didžiulis. Ateityje ji galėtų aprūpinti Europą 100 % atsinaujinančia elektros energija. Geriausia, kad ji beveik nesukuria išmetamųjų dujų. 2020 m. ES sunaudojo 22 % energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Taip, mes turime dar daug ką nuveikti.
Baltijos šalys yra atsinaujinančių energijos sprendimų įgyvendinimo pradininkės. Latvijoje atsinaujinančių išteklių energijos dalis buvo neįtikėtina – 42 % (3 vieta), Lietuvoje – 27 % (9 vieta). Palyginimui, Vokietija užima 16 vietą su 19 %.
Tęskime!
Vėjo energija
Vėjo energiją žmonės naudoja jau 2000 m. Nuo mažyčių senovinių vėjo malūnų iki 20 aukštų vėjo turbinų. Gamindamos švarią energiją, jos pasiekia didesnį nei 320 km/h greitį.
Hidroenergija
Hidroelektrinės yra švarios ir nebrangios energijos gamintojos. Jos taip pat padeda kontroliuoti potvynius ir sausras.
Saulės energija
Saulė yra galingiausias energijos šaltinis Žemėje. Jei galėtumėme skirti 90 min ir panaudoti saulės spindulius nuo viso planetos paviršiaus, sugertos energijos užtektų kiekvienam žmogui žemėje vieneriems metams.
Biomasė iš atliekų
Bioenergija iš atliekų yra ypač tvari. Organinės atliekos iš namų ūkio taip pat gali būti paverstos bioenergija. Tai reiškia, kad turime kruopščiai rūšiuoti šiukšles.
Įdomus faktas:
Išdžiūvusi meduolio širdelė nuo praėjusių Kalėdų nebėra skani, bet vis tiek turi energijos daugiau nei 11 valandų šviesos!
filmuota medžiaga iš Klimato muziejaus prie aukščiau aprašytų stotelių:
AR TAVO KASDIENĖS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS YRA DRAUGIŠKAS GAMTAI?
IŠJUNK ŠVIESAS!
Laikas taupyti energiją
Šiandien suvartojame tris kartus daugiau energijos nei prieš 50 metų. Norėdami apsaugoti klimatą, turime sumažinti energijos suvartojimą. Išteklius ir energiją taupantys produktai padeda. Bet tu pat gali daug sutaupyti energijos kasdieniame gyvenime – pasinaudok keliomis mažomis gudrybėmis.
Energijos vampyrai
Įrenginiai ir toliau naudoja energiją ją eikvodami, net kai jie yra išjungti. Taigi, atjunk ir sunaikink šiuos vampyrus!
🧠 Išjungti prailgintuvai el. energijos “neryja”.
Uždenk dangtį
Maisto gaminimas uždengus dangtį sunaudoja trečdaliu mažiau energijos ir sutaupo pinigų. Geriau leisk savo pinigus klimatui draugiškoms patirtims!
Laikyk vėsiai
Vienu laipsniu mažesnė temperatūra tavo kambaryje sumažina energijos suvartojimą vertingais 6 %. Apsirenk savo mėgstamą megztinį ir išjunk šilumą.
Būk kūrybingas
Kas jeigu padėtum telefoną, išjungtum televizorių ir užsiimtum rankdarbiais ar skaitytum knygą? Tai draugiška ir klimatui, ir tavo kūrybiškumui.
Analogų žaidimas – magnetai.
Rask 5 DIDŽIAUSIUS ENERGIJOS ĖDRŪNUS savo namuose:
Paimk magnetus ir sudėk juos eilės tvarka. Suporuok kiekvieną veiklą su skaitine išraiška.
- 1620 vatų – 5 min. karštame duše = muzikos klausymasis 22 dienas
- 680 vatų – 1 picos kepimas el. orkaitėje = 3 778 „Instagram“ įrašai
- 500 vatų – 15 min. plaukų džiovinimas džiovintuvu = 1 667 paieškos „Google“
- 180 vatų – 1 val. žiūrint „Netflix“ pilna raiška = tavo mobilusis telefonas įkrautas 60 kartų
- 75 vatai – 1 riekė skrebučio = 7 500 nuotraukų su mobiliuoju telefonu
🧠 Naršymas internete / duomenų siuntimas – turi savo pėdsaką klimatui (pagrinde dėl serverių sunaudojamos el. energijos)
filmuota medžiaga iš Klimato muziejaus prie aukščiau aprašytų stotelių:
KAIP KELIAUTI BE CO2
RAUDONA ŠVIESA! Užuot sumažinus išmetamų teršalų kiekį, transporto sektoriaus pėdsakas, palyginti su 1990 m., padidėjo 25 %.
KLIMATO KAITOS SKATINIMAS
Žmonių mobilumas turi vykti kitais keliais
Europos keliuose yra 252 mln. automobilių. Jei juos visus sustatytumėme į eilę, jie apvyniotų Žemę 28 000 kartų. 2018 m. daugiau nei 63 mln. žmonių ES skrido lėktuvu. Skrydžiai yra sparčiausiai augantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis. Transporto sektorius yra antras pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų teršėjas ES.
Norėdami sustabdyti klimato kaitą, turime pakeisti kryptį. Sėsk ant dviračio, į traukinį ar važiuok elektra varomu automobiliu – ateityje mobilumas turi būti be teršalų. Ar jauti žaliojo greičio poreikį?
KELIAUK LENGVAI: IŠKRAUK SAVO CO2
Faktai: dalijimasis yra rūpinimasis
Dauguma privačių automobilių 95 % laiko neveikia (🧠 šaltinis: Today’s Cars Are Parked 95% of the Time | Fortune)
– tai švaistymas. Naudokis dalijimosi paslaugomis savo mieste, kad padėtum aplinkai bei sutaupytum pinigų dėl mažesnių automobilio priežiūros ir statymo išlaidų, ir, svarbiausia, savo nervų.
Išlik šviežias
70 % Kopenhagos gyventojų važinėja dviračiais net ir žiemą. Griebk šilčiausią striukę ir mink dviratį geresnės planetos link.
Naudotas – sumanus pasirinkimas
Vien tik gaminant nedidelį automobilį išmetama apie 4,1 tonos CO2. Jei tau tikrai reikia automobilio, pagalvok apie naudotą automobilį arba apsvarstyk galimybę įsigyti elektromobilį.
Lik ant žemės
Dauguma Europos trumpųjų nuotolių skrydžių trunka mažiau nei šešias valandas važiuojant traukiniu. Būk protingas, išvenk oro uosto rūpesčių ir važiuok traukiniu!
🧠 Lietuvoje – deja, mažiau galimybių rinktis tarptautines keliones traukiniais. Tiesa, netolimoje ateityje statoma “Rail Baltica” vėžė Baltijos šalis sujungs su likusia ES. Kelionės traukiniu Europoje – Eurail Passes | Popular Rail Passes in Europe | Eurail.com
🖥️ Media stotelė – kelionės planavimas
Lankytojas žaidime planuoja dviejų savaičių kelionę, renkasi kur nori keliauti – į kalnus, paplūdimį ar į miestą, kiek žmonių su juo keliaus. Finale gauna Co2 kiekį, kuris išskiriamas kelionės metu ir detalesnę info ta tema: įsivaizdavimui, kaip tas žaidimas atrodys ›
filmuota medžiaga iš Klimato muziejaus prie aukščiau aprašytų stotelių:
- Maždaug trečdalis mūsų maisto produktų ir apie 80 % vaisių ir daržovių auga tik šių bičių dėka.
- Kaip dažnai pastaruoju metu matai laukinę bitę ar drugelį? Kasmet išnyksta po 2 % pasaulio vabzdžių. Mokslininkai perspėja, kad po 100 metų vabzdžių gali išvis nebelikti. Vabzdžiai yra apdulkintojai ir kitų gyvūnų maistas, todėl jų sumažėjimas turėtų rimtų pasekmių. Kai kurie paukščiai, kaip kad pempės ar kurapkos, jau dabar negali susirasti maisto. Jų populiacija kai kuriose Europos šalyse susitraukė 80-95 %.
- Bendra apytikslė visų pasaulio miškų vertė yra apie 140 trilijonų eurų. 90 % šios vertės kyla iš to, kad miškai kaupdami anglį reguliuoja klimatą.
- Beveik ketvirtadalis viso pasaulio dirbamos žemės jau yra nualinta.
- Žemės ūkis savaime veikia klimatą. Daugiau nei 1/10 visų dėl žmogaus veiklos susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra išmetama dėl intensyvaus ūkininkavimo.
- Ar žinojai, kad gyvulininkystė užima beveik 80 % visos žemės ūkio paskirties žemės pasaulyje? 2/3 jos yra skirta pievoms, o likęs trečdalis naudojamas pašarams auginti. Tai naikina natūralias buveines ir kelia pavojų bioįvairovei. Negana to, karvės bezdėdamos išskiria milžiniškus kiekius klimato kaitą skatinančių metano dujų. Kiek tiksliai? Vidutiniškai daugiau nei 100 kilogramų metano per metus. Tai prilygta tokiam pat CO2 emisijų kiekiui, kuris išmetamas nuvažiavus 18 000 kilometrų automobiliu.
- Kiekvienas ES ir JAV gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja 80-100 kg mėsos. Iki 2050 m. vidutinis mėsos vartojimas turėtų būti sumažintas bent iki 16 kg per metus, jei norime stabdyti visuotinį atšilimą.
Išklotinės / iš viršaus
🔎 Spauskite ant foto, norėdami priartinti
Pateikiama informacija
METAS GAMTAI
Kaip sąveikauja klimatas ir gamta?
Įspėjimas! Ekosistemos ir biologinė įvairovė nyksta nerimą keliančiu greičiu. Šie praradimai glaudžiai susiję su klimato kaita. Intensyvi žemdirbystė ir netvarus miškų tvarkymas kelia grėsmę gamtai ir skatina klimato pokyčius. Tu gali padėti atsakingiau pasirinkdamas, kas atsiduria tavo lėkštėje.
Paaiškinimas
- Biologinė įvairovė – tai gyvybės formų Žemėje visuma, apimanti įvairiausius lygius: genus, rūšis, bendrijas ir buveines.
- Ekosistema – augalų ir gyvūnų bendrija konkrečioje vietoje. Mes taip pat esame ekosistemos dalis.
🧠 Kodėl kai kuriuose miestuose nėra pjaunama žolė: (30) Post | Feed | LinkedIn
BŪK GERAS GAMTAI IR BITĖMS!
Šiuo metu bitės patiria daug grėsmių.
Viena iš jų – sausas klimatas, kurį patiriame vis dažniau. Jis gali sustabdyti gėlių gebėjimą išskirti nektarą. Jei maisto neturės bitės, jo neturėsime ir mes. Maždaug trečdalis mūsų maisto produktų ir apie 80 % vaisių ir daržovių auga tik šių mažųjų apdulkintojų dėka. Tad būkime geri gamtai ir bitėms!
KĄ MUMS SIŪLO MIŠKAI
Žaluma gydo – ištyrinėk gėrį lauke
Žygiai, kelionės dviračiu ar grybavimas – miškas suteikia jėgų kūnui ir sielai. Kraujo spaudimas ir streso lygis tuoj pat krenta, o imuninė sistema – sustiprėja.
Super apsauga – 5 būtinosios funkcijos
Miškai atlieka svarbias apsaugines funkcijas:
- Gamtos: suteikia prieglobstį gyvūnų ir augalų rūšių buveinėms
- Dirvos: stabdo eroziją ir saugo nuo nuošliaužų
- Klimato: sugeria triukšmą, dulkes ir anglies dioksidą
- Potvynių: apsaugo nuo potvynių
- Sveikatinimo: suteikia sąlygas poilsiui ir atsipalaidavimui
Atsinaujinantis šaltinis – mediena visoms gyvenimo sritims
Ji naudojama kaip statybinė medžiaga, malkos, popierius ir netgi kaip ledų stabilizatorius: mediena ir iš jos gaunama celiuliozė yra daugelyje kasdienių daiktų. Norėdami išsaugoti mišką kaip išteklių, turime su juo elgtis tvariai.
MEDŽIŲ KARŪNOS
Medžiai leidžia mums atvėsti
Įsivaizduok, kad esi miške ir giliai įkvepi tyro oro! Ech!
Miškai yra gyvybės gelbėtojai ir klimato saugotojai. Vienas pilnai užaugęs medis kasdien aprūpina deguonimi 10 žmonių. Be to, vienas medis per metus sugeria apie 10 kg CO2. Atogrąžų miškai vėsina pasaulinį klimatą. Jie veikia kaip milžiniška oro kondicionierių sistema.
Įvairovė ant mūsų durų slenksčio
Miškai yra vieni iš svarbiausių gamtinių išteklių Baltijos šalyse, o kai kurie iš jų – ypatingai įvairūs. Vien Estijos miškai suteikia namus 20 tūkstančių rūšių – tikras lobynas!
Ar žinai, kad Europoje likusios tik vos kelios sengirės? Belovežo giria Lenkijoje – viena iš jų. Jei pasiseks, ten gali pamatyti netgi stumbrą ir lūšį.
Bioįvairovės stebuklas
Atogrąžų miškai glaudžia didžiausią bioįvairovę Žemėje. Daugiau jos rasti galima tik vandenyne. Miškai, drauge su visais savo gyventojais, dabar yra pavojuje.
Ką mums NEMOKAMAI duoda gamta
Ekosisteminės paslaugos – Motinos gamtos dovana mums.
Giliai įkvėpk. Ak… grynas oras – jis skirtas kiekvienam ir nemokamai! Mes kasdien tiek daug gauname iš gamtos: vandenį, kurį geriame, maistą, kurį valgome, augalus, kuriuos paverčiame degalais, vaistais ar rūbais. Gamta suteikia mums gyvybę. Ir jei šios ekosisteminės paslaugos išnyks, pakliūsime į didelę bėdą. Šimto didžiausių verslo įmonių vertė yra apie 30 milijardų eurų – tai didžiulis skaičius, tačiau tik pasižiūrėk, kokią ekonominę galią turi Motina gamta.
BITĖS
Vertė: apie 265 milijardai eurų
Bitės darbininkės! Milijardai eurų iš pasaulinės maisto gamybos priklauso nuo medunešių ir laukinių bičių atliekamo apdulkinimo.
ORAS
Vertė: 1,5 trilijono eurų (vien Europoje)
2015 metais PSO ir EBPO apskaičiavo, kad Europoje oro taršos sukelti ekonominiai nuostoliai, atsirandantys dėl priešlaikinių mirčių ir ligų, siekia 1,5 trilijono eurų. Mes turime išlaikyti orą švarų.
DIRVOŽEMIS
Vertė: neįkainojama
Derlinga dirva yra visų maisto grandinių ir biologinės įvairovės Žemėje pagrindas. Be to, pusė pasaulio populiacijos gyvena namuose, daugiausia pagamintuose iš žemių. Neįkainojama!
MIŠKAI
Vertė: 140 trilijonų eurų
Bendra apytikslė visų pasaulio miškų vertė yra 140 trilijonų eurų. 90 % šios vertės kyla iš to, kad miškai kaupdami anglį reguliuoja klimatą.
filmuota medžiaga iš Klimato muziejaus prie aukščiau aprašytų stotelių:
SOS – MIŠKŲ PAGALBOS SKAMBUTIS
Miškams reikia mūsų pagalbos.
Mes, žmonės, kasmet dėl ekonominių tikslų iškertame milijonus akrų miško. Daug daugiau ir daug greičiau nei miškas gali ataugti. Be to, mes dažnai naudojame iškirstas teritorijas žemdirbystei. Miškų kirtimas lemia 13 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kirtimai skatina klimato kaitą ir kuria užburtą ratą, nes likę medžiai nuo stiprėjančio visuotinio atšilimo tik dar labiau kenčia. Negana to, audros, sausros, gaisrai ir parazitai jau sunaikino didžiulius plotus Europos miškų. Kai miškai išnyks, drauge dings ir daugybė rūšių, vandens rezervuarai ir gyvybiškai būtinas šešėlis.
Mums reikia tvarios miškininkystės. Miškų kirtimas ir atkūrimas turi būti subalansuoti. Ką gali padaryti tu? Pirk produktus pagamintus iš tvarios medienos. Juos gali atpažinti pagal eko-ženklinimą: FSC (Miškų valdymo tarnyba) ir PEFC (Miško pažymų patvirtinimo programa).
Spartūs praradimai
Kas minutę tropikuose miškų plotas, prilygstantis 30 futbolo aikščių dydžiui, yra sunaikinamas.
Kelmai su faktais
- Gali mane rasti vonioje. Aš buvau paverstas aštuoniais šimtais tualetinio popieriaus ritinėlių.
- Tokiam medžiui kaip aš reikia 30 metų užaugti.
- Aš buvau sudegintas kaip medžio granulės. 480 kg CO2, kuriuos saugojau, dabar vėl sugrįžo į atmosferą.
- Kai mane nukirto, 1000 vabzdžių, voverė ir genys neteko savo namų.
- Anksčiau aš gaminau vertingą deguonį. 10 žmonių mano dėka galėjo kvėpuoti.
- Aš ir mano giminaičiai gyvename Žemėje jau 390 milijonų metų. Žmonės – tik apie 200 tūkstančių.
ŽEMĖS ŪKIS IR KLIMATAS
ATEITIES ŪKININKAVIMAS
Galbūt greitai, norėdami užauginti pasėlius, būsime priversti skristi į kosmosą?
Žeme mes vaikštome, tačiau ji taip pat suteikia pagrindą ūkininkavimui ir mūsų mitybai. Dažnos sausros ir stiprios liūtys jai kenkia. Žemė išdžiūsta arba yra nuplaunama ar nupustoma. Beveik ketvirtadalis viso pasaulio dirbamos žemės jau yra nualinta.
Žemės ūkis savaime veikia klimatą. Daugiau nei 1/10 visų dėl žmogaus veiklos susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra išmetama dėl intensyvaus ūkininkavimo. Masinė gyvulininkystė lemia didžiulius metano dujų kiekius. Mėsos ir pieno gamybai visame pasaulyje laikoma apie milijardas galvijų. Trąšos taip pat yra vienas iš klimatui kenkiančių teršalų. Koks sprendimas? Mažiau mėsos ir tvaresnė žemdirbystė. Kitu atveju, mes prarasime savo vertingąjį dirvožemį ir greitai turėsime augintis maistą kosmose. Įsidėmėk – planetos B neturime.
Įdomus faktas
Daržovių auginimas kosmose nėra mokslinė fantastika. Jau 20 metų astronautai Tarptautinėje kosminėje stotyje eksperimentuoja su augalų auginimu kosmose. 2015 metais jie valgė pirmąsias kosmose užaugintas salotas. Ar norėtum jų paragauti?
MASINĖS GYVULININKYSTĖS DILEMA
Ar žinojai, kad gyvulininkystė užima beveik 80 % visos žemės ūkio paskirties žemės pasaulyje? 2/3 jos yra skirta pievoms, o likęs trečdalis naudojamas pašarams auginti. Tai naikina natūralias buveines ir kelia pavojų bioįvairovei. Dar daugiau. Karvės bezdėdamos išskiria milžiniškus kiekius klimato kaitą skatinančių metano dujų. Kiek tiksliai? Vidutiniškai daugiau nei 100 kilogramų metano per metus. Tai prilygta tokiam pat CO2 emisijų kiekiui, kuris išmetamas nuvažiavus 18 000 kilometrų automobiliu.
Ką galime padaryti?
Kiekvienas ES ir JAV gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja 80-100 kg mėsos. Iki 2050 m. vidutinis mėsos vartojimas turėtų būti sumažintas bent iki 16 kg per metus, jei norime stabdyti visuotinį atšilimą. Turime labai pasistengti.
Ar žinojai?
Jei valgai mažiau mėsos, saugai klimatą! Soja šeriami galvijai daugiausiai atgabenami iš Pietų Amerikos, kur klimatą reguliuojantys atogrąžų miškai naikinami, kad būtų kur auginti soją.
Veganas per mėnesį išsaugo apie 30 gyvulių gyvybių.
TRĄŠŲ DILEMA
Perteklinis tręšimas, pesticidai ir monokultūros. Kad užaugintume pigų maistą, mes teršiame ir aliname dirvožemį. Taip mes prarandame pagrindą pasėlių auginimui ir drastiškai mažiname augalijos ir gyvūnijos biologinę įvairovę. Kaip dažnai pastaruoju metu matai laukinę bitę ar drugelį? Kasmet išnyksta po 2 % pasaulio vabzdžių. Mokslininkai perspėja, kad po 100 metų vabzdžių gali išvis nebelikti. Vabzdžiai yra apdulkintojai ir kitų gyvūnų maistas, todėl jų sumažėjimas turėtų rimtų pasekmių. Kai kurie paukščiai, kaip kad pempės ar kurapkos, jau dabar negali susirasti maisto. Jų populiacija kai kuriose Europos šalyse susitraukė 80-95 %.
Ką daryti?
Mums reikia tvarios žemdirbystės, kad apsaugotume save ir gamtą. Pradėkime nuo dirvožemio. Yra natūralių trąšų, tokių kaip lubinai. Šie augalai iš oro pasisavina azotą ir paverčia jį nitratais, kuriuos kaupia savo šaknyse ir dalinasi su kitais augalais. Be to, šie augalai purena dirvą. Abipusė nauda.
Ar nori daugiau sužinoti apie tvarią žemdirbystę? Apsilankyk žinių stotelėje ir nerk giliau!
Ar žinojai, kad…
Viename arbatiniame šaukštelyje derlingos žemės yra nuo 100 milijonų iki 1 milijardo svarbių bakterijų.
filmuota medžiaga iš Klimato muziejaus prie aukščiau aprašytų stotelių:
KAS YRA TAVO LĖKŠTĖJE
Ar esi išalkęs pokyčių? Sužinok daugiau apie Europos Sąjungos strategiją „Nuo lauko iki stalo“ čia.
🖥️ Media stotelė – kas tavo lėkštėje?
Žaidime susidėliojamas dienos meniu iš skirtingų pasirinkimų ir parodomas jo poveikis aplinkai.
Sūrio sumuštinis pusryčiams, mėsainis pietums, pica vakarienei? Viskas, ką valgai, daro įtaką klimatui. Pienas ir mėsos produktai palieka didelį anglies pėdsaką. Skaičiavimas paprastas: gaminant 1 kilogramą jautienos išskiriama 14 kg CO2 emisijų. Tai daro stiprų poveikį. Daržovių poveikis mažesnis, jeigu jos pristatomos ne lėktuvu. Įsidėmėk: mažesnis mėsos suvartojimas ir vietinių produktų valgymas saugo klimatą. Dažniausiai vietos produktai taip pat skanesni ir sveikesni. Pamėgink!
Apyrankės – patarimai, kaip prisidėti prie tvaresnio žemės ūkio puoselėjimo.
Instrukcija – išsirinkti vieną apyrankę ir ją pasiimti sau.
IV KONTEINERIS
Keletas trumpų faktų iš 1 konteinerio ekspozicijos:
- Žmonija per metus į vandenyną paleidžia 8 milijonus tonų plastiko. Tai tas pats lyg viso pasaulio vandenyno pakrantėse kas metrą būtų paliekama po 5 pilnus šiukšlių maišus. Ar žinojai, kad plastikas gaminamas iš naftos? Kiekvienas butelis, maišelis ar folija prisideda prie planetą kaitinančių CO2 emisijų augimo.
- Įsivaizduok, kad ramiai plaukioji ir staiga tave apsupa plastikas. 2050 metais vandenyne plūduriuos daugiau plastiko nei jame bus žuvų. Šiandien vandenyne yra penkios didelės plastiko atliekų sankaupos. Didžioji Ramiojo vandenyno atliekų sankaupa iš jų didžiausia. Jos plotas yra apie 1,6 milijono km2 – 4,5 karto didesnis už Vokietijos dydį.
- Kelionė automobiliu į mokyklą, kavos puodelis išsinešimui, nauji madingos spalvos marškinėliai. Beveik kiekvienam veiksmui atlikti reikia vandens ir kitų išteklių, kurie lemia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šiuo metu 7,9 milijardai žmonių sunaudoja daugiau išteklių nei Žemė gali suteikti. Kai kurie iš mūsų vartoja daugiau nei kiti.
- Jei kiekvienas žmogus gyventų taip, kaip gyvena JAV pilietis, kasmet mums reikėtų 5,1 Žemės planetų. Jei visi gyventume panašiai kaip indai, mums tereikėtų trijų ketvirtadalių Žemės planetos išteklių.
- Kas yra Žemės pereikvojimo diena? Tai data, kai išnaudojame visus Žemės išteklius, kuriems mūsų planetai atkurti reikia vienerių metų. Nuo 1970-ųjų ši riba kiekvienais metais pasiekiama vis anksčiau, dabar – liepos mėnesį.
- Pagal pasaulinį vidurkį, žmonija metinius planetos resursus sueikvoja per septynis mėnesius. Viskas po šio laiko eikvojama planetos gerovės sąskaita.
- Siuvant standartinius džinsus pramoniniu būdu sunaudojama 7 000 litrų vandens, t.y. daugiau nei 50 pripildytų vonių.
- Tavo mobilusis sveria itin daug, kai kalbame apie žaliavas. Jis turi ypač sunkią ekologinę kuprinę – indikatorių, kuris parodo, kiek išteklių, matuojant kilogramais, sunaudojama gaminant, naudojant ir utilizuojant produktai. Kuo sunkesnė gaminio ekologinė kuprinė, tuo jis labiau kenkia aplinkai.
- Išmanusis telefonas pagamintas iš maždaug 60 skirtingų medžiagų, įskaitant reikšmingą kiekį aukso, sidabro, vario, kobalto ir paladžio.
- Mobiliojo telefono konstrukcijos svoris – 0,08 kg, tačiau ekologinė mobiliojo telefono kuprinė – 75,3 kg.
Išklotinės / iš viršaus
🔎 Spauskite ant foto, norėdami priartinti
Pateikiama informacija
Žemės eikvojimas
Turime tik vieną Žemę. Jos ištekliai yra riboti. Beribis augimas nėra įmanomas.
Pavyzdžiui, metalai ir mineralai nėra atsinaujinantys ištekliai. Ateis laikas, kai jie bus išnaudoti. Vanduo, dirvožemis, miškai – atsinaujinantys ištekliai. Tačiau jiems reikia laiko atsikurti. Šiuo metu perteklinis išteklių eikvojimas ir toksiška tarša daro žalą aplinkai.
Planetos pajėgumai yra pasiekę kritinę ribą. Apsaugokime Žemę, kad užtikrintume, jog ateitis liktų tinkama gyventi. Ar prisijungsi prie planetos išsaugojimo iššūkio?
SVEIKI ATVYKĘ Į PLASTIKO PLANETĄ!
Žmonija per metus į vandenyną paleidžia 8 milijonus tonų plastiko. Tai tas pats lyg viso pasaulio vandenyno pakrantėse kas metrą būtų paliekama po 5 pilnų šiukšlių maišų. Ar žinojai, kad plastikas gaminamas iš naftos? Kiekvienas butelis, maišelis ar folija prisideda prie planetą kaitinančių CO2 emisijų augimo.
🧠 Galima paminėti apie mikroplastiko poveikį žmogaus organizmui – kad nebėra nežinomas, kad pažeidžia žmogaus ląsteles, bet KAIP dar nežinoma. Kad š.m. birželio mėn. iškrito pirmąkart ir su sniegu Antarktidoje, kad jis atsiranda ir skalbiant drabužius, kad randama net kūdikių organizmuose.
Mes suvartojame daugiau nei turime
Kelionė automobiliu į mokyklą, kavos puodelis išsinešimui, nauji madingos spalvos marškinėliai. Beveik kiekvienam veiksmui atlikti reikia vandens ir kitų išteklių, kurie lemia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šiuo metu 7,9 milijardai žmonių sunaudoja daugiau išteklių nei Žemė gali suteikti. Kai kurie iš mūsų vartoja daugiau nei kiti.
Jei kiekvienas žmogus gyventų taip, kaip gyvena JAV pilietis, kasmet mums reikėtų 5,1 Žemės planetų. Jei visi gyventume panašiai kaip indai, mums tereikėtų trijų ketvirtadalių Žemės planetos išteklių. Tai bent nelygybė! Pagal pasaulinį vidurkį, žmonija metinius planetos resursus sueikvoja per septynis mėnesius. Viskas po šio laiko eikvojama planetos gerovės sąskaita.
ŽEMĖS PEREIKVOJIMO DIENA
Kas yra Žemės pereikvojimo diena? Tai data, kai išnaudojame visus Žemės išteklius, kuriems mūsų planetai atkurti reikia vienerių metų. Nuo 1970-ųjų ši riba kiekvienais metais pasiekiama vis anksčiau, dabar – liepos mėnesį. Priežastis ta, kad pasaulio gyventojų skaičius ir jų vartojimas nuolat auga.
Kada tu mini Žemės pereikvojimo dieną? Išbandyk vartojimo „Tinder“!
🖥️ Medija stotelė – vartojimo „Tinder“
Lankytojas renkasi tarp skirtingų kasdienių pasirinkimų ir finale mato rezultatą, kiek Žemės planetų mums reikėtų, jei visi gyventų taip, kaip jis/ji.
SKUBĖJIMAS DĖL IŠTEKLIŲ
Žaliavų gavybos pasekmės
Auksas, litis, kobaltas, varis, nafta, dujos, vanduo, mediena ir daugelis kitų. Mūsų planeta yra išteklių lobynas. Kai kurios žaliavos yra baigtinės, kai kurios – atsikuria. Kiekvienas žaliavų gavybos ir apdirbimo procesas daro įtaką aplinkai. Didžiausios metalų žaliavų sankaupos yra skurdžiausiose pasaulio valstybėse. Ten leidžiama dėl kasybos naikinti miškus, vandenį ir teršti dirvą, netgi pažeidinėti žmogaus teises. Produktai, pagaminti iš pirminių žaliavų, išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas arba įvairius teršalus, o jų tvarkymas ar perdirbimas reikalauja daug energijos. Ar tikrai mums reikia visko, ką perkame?
Žaliavų gavyba visuomet kenkia aplinkai. Todėl yra svarbu žaliavas naudoti pakartotinai. Pasiruošę perdirbimui?
VIRTUALUS VANDUO – KAS TAI?
Virtualus vanduo – ne internetinė mada. Tai koncepcija, kuri leidžia įvertinti visą vandens kiekį, tiesiogiai ir netiesiogiai sunaudojamą gaminant produktus. Pavyzdžiui, automobiliui pagaminti reikia 400 000 litrų vandens. Skamba absurdiškai, kai palygini su faktu, kad vienam žmogui per metus reikia tik 1 000 litrų geriamo vandens. Klimato krizės laikais, švarus vanduo tampa vis labiau vertingas. Vanduo taip pat yra nelygiai pasiskirstęs skirtingose pasaulio vietose. Turime jį naudoti taupiai.
Štai, kiek virtualaus vandens yra kasdieniuose produktuose:
- Kiaulienos kepsnys (200 g) – 1 200 litrų
- 1 stiklinė pieno (200 ml) – 200 litrų
- Medvilniniai marškinėliai (250 g) – 2 500 litrų
- 1 taurė vyno (125 ml) – 110 litrų
- 1 puodelis kavos (125 ml) – 130 litrų
- 1 šokolado plytelė (100 g) – 1 700 litrų
75 KILOGRAMAI TAVO KIŠENĖJE
Tavo mobilusis sveria itin daug, kai kalbame apie žaliavas. Jis turi ypač sunkią ekologinę kuprinę – indikatorių, kuris parodo, kiek išteklių, matuojant kilogramais, sunaudojama gaminant, naudojant ir utilizuojant produktai. Kuo sunkesnė gaminio ekologinė kuprinė, tuo jis labiau kenkia aplinkai.
Išmanusis telefonas pagamintas iš maždaug 60 skirtingų medžiagų, įskaitant reikšmingą kiekį aukso, sidabro, vario, kobalto ir paladžio. Apie 3,6 milijardo žmonių pasaulyje naudoja išmaniuosius telefonus. Vien Vokietijoje 200 milijonų senų mobiliųjų telefonų guli užmiršti stalčiuose. Ar ir tu turi seną nenaudojamą telefoną? Galbūt kas nors apsidžiaugtų jį gavęs? Jei ne, paskubėk ir nunešk jį į vietinį perdirbimo centrą.
- Mobiliojo telefono konstrukcijos svoris – 0,08 kg
- Ekologinė mobiliojo telefono kuprinė – 75,3 kg
- Utilizavimas 0,1 kg
- Žaliavų gavyba 35,3 kg
- Gamyba 8,2 kg
- Naudojimas 31,7 kg
BJAURUSIS SPORTBAČIŲ PĖDSAKAS
Oi! 1,4 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra dėl sportbačių! Kasmet pasaulyje jų yra pagaminama daugiau nei 23 bilijonai porų, daugiausiai naudojant naftos produktą – plastiką. Viena pora generuoja apie 14 kilogramų CO₂ emisijų, didžiausioji dalis – gamybos etapo metu.
filmuota medžiaga iš Klimato muziejaus prie aukščiau aprašytų stotelių:
MAŽESNIS VARTOJIMAS IR TVARUMAS
Tvarumas arba nieko
Gyvenimo tempo sulėtinimas, bendruomeniškas vartojimas ar žalias įvaizdis? Vis daugiau ir daugiau žmonių yra susirūpinę klimato kaita ir nori gyventi tvariau. Mažiau vartoti, dalintis, taisyti, pirkti tvaresnius produktus. Visa tai gali padėti išsaugoti vertingus Žemės išteklius. Teigiamas šalutinis efektas: veikti kartu yra smagu!
Drabužių ar dviračių nuoma, dalinimasis būstu, knygų mainai, maisto nešvaistymas ir miesto daržininkystė… Dalinimosi galimybių sąrašas yra begalinis. Ir tai proga sutaupyti pinigų. Kuo galėtum pasidalinti tu?
Susipažink su įkvepiančiomis tvarumo idėjomis. Kuri tau patinka labiausiai?
Balsuok už tau labiausiai patinkančią tvarumo idėją užlipdydamas lipduką. Po kiekvienos parodos bus išrinktas laimėtojas. Nori imtis tvarumo idėjų pats? Galbūt tavo draugai turi idėjų? Gal kitas tvarus startuolis bus tavo?
Smalsu, kuri idėja nugalės? Sek mus socialiniuose tinkluose!
Tvarumo idėjos
1. Žiediniai džinsai
Yra problema
Mes visi juos mylime. Mes visi juos dėvime. Vidutiniškai kiekvieno mūsų spintoje yra 8 poros džinsų. Deja, jie yra viena didžiausių aplinkosauginių nuodėmių. Siuvant standartinius džinsus pramoniniu būdu sunaudojama 7 000 litrų vandens, t. y. daugiau nei 50 pripildytų vonių. Medvilnei užauginti ir nudažyti naudojami pesticidai bei chemikalai. Darbo sąlygos šiame sektoriuje dažniausiai katastrofiškos. Ar žinojai, kad greitoji mada yra tarp dešimties taršiausių pramonės šakų, išmetančių daugiausiai CO2 emisijų?
Ko imtis?
Saugok išteklius rinkdamasis savininkų neturinčius, perdirbamus džinsus.
Skamba madingai, bet kaip suprasti?
Tai paprasta. Yra prekės ženklų, kurie leidžia išsinuomoti džinsus. Tu moki mėnesinį mokestį ir gali bet kada grąžinti drabužį į parduotuvę. Kai apmoki visą drabužio vertę – jis tavo. Sudėvėjęs džinsus, grąžink juos atgal ir jie bus perdirbti. Reikia dar vieno patarimo? Pirk džinsus iš antrų rankų!
Tapk dalijimosi tendencijų kūrėju!
2. Riedlentė iš žvejybinių tinklų
Yra problema
Būūū… šiurpūs tinklai-vaiduokliai! Dešimtys tūkstančių žvejybinių tinklų kasmet nusėda vandenyne kaip plastiko atlieka. Jie tampa mirtinais spąstais jūros gyviams. Gyviai įsipainioja tinkluose arba supainioja juos su maistu. Tai pakankama priežastis, kodėl seni tinklai apskritai neturėtų likti vandenyje. Ypač, jei jie gali tapti šauniais naujais gaminiais.
Ko imtis?
Sumažink šiukšlių kiekį rinkdamasis riedlentę iš tinklų-vaiduoklių.
Jėga, tačiau kaip?
Bendradarbiaujant su vietos žvejai, susidėvėję tinklai surenkami, valomi ir rūšiuojami. Tada jie paverčiami granulėmis – jos visam laikui pakeičia naujos plastiko žaliavos poreikį. Iš granulių gali būti gaminami nauji produktai, tokie kaip nuostabiosios riedlentės.
Riedėk, tačiau tvariai!
3. Kosmetikos papildymas (amžinai tarnaujanti pakuotė)
Yra problema
Atidžiau pažvelk į savo vonios kambarį. Šampūnas, plaukų kondicionierius, dantų pasta… Viskas supakuota į plastiką. Europa yra antra didžiausia plastiko gamintoja po Kinijos. Didžioji plastiko dalis pas mus nėra perdirbama, tačiau išvežama į kitas šalis, dažniausiai – Azijos.
Ten plastikas sudeginamas arba patenka į vandenyną. Mūsų dirva taip pat pilna mažų plastiko dalelių. Dirvos tarša yra nuo 4 iki 23 kartų didesnė nei vandenynų tarša. Šokiruojantis faktas: naujausi tyrimai atskleidė, kad mikroplastiko dalelių aptikta ir žmogaus kūne. Kokios pasekmės bus mūsų sveikatai kol kas nėra aišku.
Ko imtis?
Stabdyk plastiko gamybą naudodamas daugkartines pakuotes.
Miela, tačiau kaip?
Vis daugiau ir daugiau produktų siūloma įsigyti papildant daugkartinę pakuotę. Kai ji ištuštėja, gali pakuotę grąžinti, ji bus išvalyta ir vėl pripildyta! Genialu! Prisidėti prie pokyčio gali ir naudodamas kietos konsistencijos šampūną, muilą ar daugkartines menstruacines taureles. Nulis atliekų – garantuota!
Tapk dvigubai švaresnis!
Ar girdėjai apie tarptautinį judėjimą „BREAK FREE FROM PLASTIC“ (liet. „Išsilaisvink nuo plastiko“)? 1 400 organizacijų ir tūkstančiai žmonių jau prie jo prisijungė. Ar jungiesi ir tu?
4. Drabužiai iš plastiko
Yra problema
Įsivaizduok, kad ramiai plaukioji ir staiga tave apsupa plastikas. 2050 metais vandenyne plūduriuos daugiau plastiko nei jame bus žuvų. Šiandien vandenyne yra penkios didelės plastiko atliekų sankaupos. Didžioji Ramiojo vandenyno atliekų sankaupa iš jų didžiausia. Jos plotas yra apie 1,6 milijono km2 – 4,5 karto didesnis už Vokietijos dydį.
Ko imtis?
Išlaisvink vandenynus nuo plastiko, pasikliaudamas ilgalaikiais produktais
Šaunu, bet kaip?
Organizacijos kiekvienais metais iš jūros ištraukia daugybę plastiko. Bet ką daryti su medžiaga, kuri niekada iki galo nesuyra? Vienas geras būdas – paversti ją tvirtais verpalais. Iš tokių verpalų gali būti siuvami drabužiai, kurie yra ne tik perdirbtos medžiagos, bet ir kokybiški bei patvarūs. Drabužio naudojimo trukmės prailginimas labai prisideda prie aplinkos apsaugos.
Sek lėtąją madą!
🧠 Labai svarbu išskirti greitąją madą – kas tai, kodėl taip vadinasi, kas slypi už pavadinimo – skurdžių žmonių, dažnai ir vaikų, neatlygintinas darbas itin pavojingomis sąlygomis – keletas gamyklų yra nugriuvę ir daug žmonių mirė gamindami mums rūbus (Bangladeše).
5. Lietaus galia
Yra problema
Lyja. Tu priverstas sėdėti namuose. Tamsoje be elektros. Vienam iš dešimties žmonių visame pasaulyje tai yra realybė. Ypač skurdesnėse valstybėse, kur daug žmonių vis dar neturi prieigos prie elektros energijos. Saulės jėgainės padeda ten, kur nuolat saulėta. Tačiau ką daryti, kai nuolat lyja?
Ko imtis?
Tvari energija bet kokiu oru – visiems.
Skamba šviesiai, tačiau kaip tai padaryti?
Jau yra įvairių sprendimų, kaip generuoti elektrą iš lietaus lašų. Vienas jų atrodo taip: lietaus vanduo surenkamas į rezervuarą ir suka ratą, kuris taip gamina elektrą. Veikimas panašus į mažą privačią hidroelektrinę. Kiti prototipai naudoja saulės elementus. Kai lietaus lašai teka per elementų polimerinį paviršių, dėl trinties jie sukuria statinį elektros krūvį. Tai labai praktiška, nes taip fotovoltinės sistemos gali generuoti elektrą bet kokiu oru. Panašu, kad ateityje lauksime ne tik saulėtų, bet ir lietingų dienų.
Gauk teigiamos energijos iš lietaus!
🖥️ Pasirašymų stotelė – pamatyk ČIA ›
🧠 Surinkti pasižadėjimai po Klimato muziejaus kelionės keliaus seimo nariams (parodyti palaikymą Lietuvos transformaciją į žalią visuomenę bei ekonomiką). Visgi, jų pagrindinis tikslas – pasižadėti keistis sau.
filmuota medžiaga iš Klimato muziejaus prie aukščiau aprašytų stotelių:
Kaip edukacijos vedimo patirtį padaryti kuo įtraukesnę, patrauklesnę dalyviams:
- Naudinga ekskursijos gale apibendrinti ir priminti, ką praėjome ir kokiose srityse galime būti draugiškesni aplinkai / klimatui
- Taip pat užakcentuoti, kad taip, įpročius keisti sudėtinga, bet yra daug būdų, kaip galime mažinti savo taršą ir svarbu atsiminti, kad tai darome ne dėl kažko kito, o dėl savęs, dėl savo ateities, savo vaikų ir anūkų ateities (tas laikas iki 2050-ųjų)
- Keli buitiški pavyzdžiai:
- 🌡️ kambaryje sumažinus temperatūrą 1 laipsniu, energijos suvartojama ženkliai mažiau
- 🍳 virti / kepti, uždėjus dangtį ant puodo / keptuvės
- 🔌 ištraukti nenuadojamus pakrovėjus iš el. lizdų (rozečių)
- 🚆 stengtis skraidyti rečiau, ekonomine klase bei su mažiau bagažo. O dar geriau – rinktis traukinius
- 🔧 sugedusius daiktus remontuoti, o ne iškart pirkti naujus
- Galima paklausti, kas labiausiai patiko / išgąsdino / nustebino / įkvėpė…
- Kai baigiasi ekskursija, paminėti mokytojams, kad yra metodinė medžiaga, kurią gali pasidalinti mokykloje, pritaikyti pamokose
- Kad jiems patiems nereikėtų ieškotis, mokytojai kelios dienos po vizitio automatiškai gaus sukurtą metodinę medžiagą į savo (registracijos metu pateiktą) el. pašto adresą
Taip pat galite rekomenduoti (arba paklausti, galbūt vedama grupė turi savų rekomendacijų):
-
-
- filmus (pvz.: “Cowspiracy”, “Don’t Look Up”, “The Game Changers” ir kt.)
- podcast’us (pvz.: “Išpakuota”)
- patarimų platformas (pvz: Tvariau.lt)
- paslaugas, pavyzdžiui:
- Vinted – padevėtų rūbų pirkimas / pardavimas
- CityBee, Spark – automobilių dalinimasis
- Papildomi (ar milteliniai) šampūnai (“Rimi”, “Uoga Uoga”, “Kvapų namai” ir pan.)
-