Klimato kaitos švietimas Lietuvos mokyklose — ar mokiniai mokosi tvarumo?

Pasaulio dienraščiai kasdien blyksi naujienomis aplinkosaugos ir tvarumo srityse. Ir senam, ir jaunam tikrai teko girdėti apie vieną aktualiausių mūsų amžiaus problemų — klimato kaitą. Tačiau išgirsti neužtenka — Europos Sąjungos Žaliasis kursas, išleistas šalims kaip tvarumo kelrodė žvaigždė, reikalauja imtis konkrečių veiksmų planetos ateičiai užtikrinti. Ar Lietuvos švietimo sistema pasiruošusi parengti ateities profesionalus šiai užduočiai?

Užmetus akį į dabartinę bendrąją biologijos švietimo programą (2011 m.) vidurinių klasių moksleiviams, klimato kaitos potemę rasti galima po „Evoliucijos ir ekologijos“ skyriumi. Skyriuje yra 7 potemės, iš kurių „globalinių aplinkos problemų apibūdinimas” bei „žmogaus veiklos analizavimas Lietuvos biologinei įvairovei“ užima paskutinę vietą ir yra dėstomos metų gale.

„Pasirinktinai kaip mokytojas taiko programą, apie tvarumo problemas kalbama 7—8 klasėse, tuomet žinios gilinamos 10 ir 12 klasėse, nors dėl baigiamųjų egzaminų dažniausiai daug laiko šioms temoms ir nelieka“, — pasakoja LSMU gimnazijos  biologijos ir biotechnologijų mokytoja Elena Juotkienė. „Vis dėlto, įdomu, kad baigiamuosiuose egzaminuose dažnai būna bent viena užduotis, nagrinėjanti tarptautiškai aktualias ir opias ekologijos problemas, nurodanti pateikti tikslius šių bėdų sprendimus“, — pabrėžia mokytoja. 

Pasak E. Juotkienės, dėl didelės kitokios informacijos apkrovos mokiniams tvarumo temos dažnai paliekamos kaip „pilietinė atsakomybė“, o jų pristatymas mokykloje — individualus mokytojų sąmoningumo ir asmeninio susidomėjimo reikalas. Aktyvesni mokytojai rengia atskiras pilietiškumo pamokas pasaulietiškai opiais klausimais, stengiasi integruoti ir papildyti programą aktualiomis naujienomis bei kviečiasi tvarumo žinovus iš veiklių įmonių bei organizacijų, tačiau tokia situacija nėra bendra visoms Lietuvos mokykloms. 

Kalbėdama apie pagrindines tvarumo švietimo spragas mokytoja Elena pirmu punktu įvardija teorijos „sausumą“ ir interaktyvumo trūkumą: „Mokiniai supažindinami su rūšiavimu, su vandens, dirvožemio, oro tarša, bet yra šnekama tik apie tai koks yra poveikis ir kaip jis atsitinka, o vaikams nebūtinai yra įdomu klausyti ar skaityti apie tokius dalykus. Jiems geriausia pamoka yra per patirtį.“ Mokytoja taip pat pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje neturime įstaigų, kurios sietų įvairių organizacijų bendradarbiavimą ir naujausių žinių dalijimąsi tarpusavyje: „Lietuvoje turime įvairių įmonių, kurios atlieka tam tikrus klimato ir aplinkosaugos tyrimus — tikrai būtų galima suorganizuoti vaikams ekskursijas, susisiekiant su mokyklomis ar mokytojomis — taip ta informacija daug lengviau pasiektų daug platesnę auditoriją.“

Kad vaikai turi susipažinti su klimato krize ir jos sprendimo būdais dar mokyklos suole sutinka ir Indrė Bimbirytė-Yun, „Telia Lietuva“ tvarumo projektų vadovė: „Tvarumo supratimas ir sąmoningas vartojimas turi būti savaime suprantama. Visgi, šiandien mes turime labai daug mokytis ir ieškoti atsakymo — kas yra tvarumas ir kaip mes jį suprantame. Lietuvoje tvarumo sąvoka yra sąlyginai nauja ir nors šiandien matome, kad visuomenė jau po truputį renkasi tvaresnes prekes ar paslaugas, tai dar nėra savaime suprantama ar natūralu. „Telia“ dirba virš 2000 darbuotojų ir mums siekiant savo ambicingų aplinkosaugos tikslų — iki 2030 m. pasiekti nulį CO2 ir nulį atliekų — įgyvendinimo labai svarbu kiekvieno iš jų įsitraukimas ir indėlis. Tad daug dėmesio skiriame būtent savo darbuotojų edukacijai ir pokalbiui apie tai, kaip mes suprantame tvarumą ir kaip kiekvienas iš jų gali prisidėti prie mūsų bendrų tikslų įgyvendinimo. Labai tikimės, kad ta informacija taip pat persiduoda ir ne tik darbo veikloje, bet ir namuose įpročiai po truputį yra keičiami.“

„Paprastai kalbant — kiekvienai įmonei, organizacijai, galų gale valstybei siekiant tapti tvaresniais reikia žmonių, kurie suprastų tvarumą ir juo gyventų. Todėl labai svarbu, kad ateinanti karta nuo mažens būtų susipažinusi su klimato kaita ir tuo, kaip jie gali prisidėti prie jos poveikio mažinimo. Nes po 10-ies metų būtent jie taps mūsų būsimais darbuotojais, klientais ir partneriais“, — pastebi Indrė Bimbirytė-Yun.

Tvarumas švietimas
Photo by Markus Spiske on Unsplash

Prieš porą metų (2020 m.) publikuotame Europos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos ALLEA pranešime buvo pateiktos kelios rekomendacijos klimato švietimo sričiai tobulinti. Viena jų — klimato kaitos srities švietimo išteklių bei programų tobulinimas bei vienodinimas visose Europos šalyse. „Visa tai turi ateiti nuo visuomenės požiūrio, nuo politikos požiūrio, kad suprasti kuo mes alsuojame. Negalėsime išauginti Gretų Thunberg Lietuvoje, kol nepakeisime savo prioritetų. Tarkime, skandinavų šalys gyvena tuo, kvėpuoja tuo – viskas nuo mokyklos valgyklos stalo yra orientuota į tvarumą. Tikiu, kad kiekvienas mažais žingsneliais prisidėdamas taip pat galime išauginti tokią tvarią kultūrą“, — mintimis dalinosi biologijos mokytoja. 

Prisidėti prie tokių mažų ir didesnių tvarumo žingsnių kviečia gegužės 14 d. Vilniuje duris atversiantis nemokamas keliaujantis Klimato muziejus. Čia interaktyvių žaidimų ir diskusijų pagalba mokiniai, mokytojai bei šeimos galės susipažinti su aktualiausiais klimato kaitos klausimais, įvertinti savo indėlį į žalesnę Lietuvą bei skleisti žinią apie toliau keliaujančias muziejaus ekskursijas. 

Registracija vizitui į muziejų Vilniuje, Trakuose, Utenoje, Telšiuose bei Kėdainiuose jau atvira. Lauksime tavęs! 🌍🌡️

150 150 Klimato muziejus
Privatumo nustatymai

Kol kas nustatymai prieinami tik anglų kalba. Atsiprašome už nepatogumus.

When you visit our website, it may store information through your browser from specific services, usually in the form of cookies. Here you can change your Privacy preferences. It is worth noting that blocking some types of cookies may impact your experience on our website and the services we are able to offer.

Puslapis naudoja slapukus (angl. cookies 🍪) duomenų analitikai. Apsilankykite Privatumo nustatymuose ir/arba sutikite su slapukų naudojimu.
X