Sparčiai keičiantis mūsų gyvenimo tempui, dažname pirkinių krepšelyje nugula šaldyti produktai, pusgaminiai ir pilnai paruošti užkandžiai. Nors toks patogumas itin palengvina mūsų užimtas dienotvarkes, verta susimąstyti, kokį vaidmenį maisto pramonėje turi aplinkosauga bei tvarumas.
Greitai paruošiamo maisto produkcijos tema yra neatskiriama nuo vienkartinių plastiko pakuočių. Plastikas yra daugialypė problema, kelianti ekologinius iššūkius tiek savo gamyboje, tiek perdirbime. Pagrindinė plastiko žaliava yra nafta, kurios išgavimas ir apdorojimas yra itin taršūs procesai. Šalia to, gyvenimo gale daugybė vienkartinių plastiko gaminių, kurių neįmanoma perdirbti, yra deginami — bendras plastiko pramonės CO2 kiekis sudaro apie 5% viso pasaulyje išmetamo CO2, vienos pagrindinių klimato krizę skatinančių medžiagų.
Ne vienas verslo atstovas, suprasdamas problemos aktualumą, jau ėmėsi veiksmų: parduotuvėse atsirado daugkartinio naudojimo maišeliai ar bent popieriniai / pagaminti iš perdirbamo plastiko maišeliai, jie apmokestinti, pačios produktų pakuotės tampa vis labiau draugiškos aplinkai, ne vienas kosmetikos gamintojas suteikia galimybę savo produktą įsigyti juo papildant seną buteliuką – ir daugelis kitų pavyzdžių.
Mantingos pavyzdys
Vieno Klimato muziejaus rėmėjų bei didžiausios duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojos Baltijos šalyse „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė Domantė Lubytė sako, kad tvarumas versle — būtinybė, o dėmesys pakuotėms yra vienas iš šiuo metu svarbiausių įmonės prioritetų.
„Praktiškai kiekvienas mūsų gaminamas produktas yra pakuojamas – nesvarbu, tai būtų didelė kartoninė dėžė su daug gaminių ar kiekvienas produktas, pavyzdžiui, sumuštinis, supakuotas į atskirą dėžutę. Savo veikloje sunaudojame didelius kiekius kartono bei plastiko, todėl, kaip tvarus verslas, į tai žiūrime labai atsakingai – ieškome sprendimų, kaip sunaudojamus popieriaus bei plastiko kiekius sumažinti“, – sako D. Lubytė.
Kaip vieną iš tokių sprendimų „Mantinga“ atstovė įvardina plastiko plėvelių pakuotėse ploninimą – nors jos suplonintos vos keliais mikronais, tikimasi, kad toks mažas pokytis leis per metus sunaudojamo plastiko kiekį sumažinti beveik 4 tonomis. Šiuo metu įmonė net 90 proc. naudojamų popieriaus ir kartono pakuočių yra pagamintos iš FSC sertifikuotų žaliavų, planuojama, kad iki 2030 m. visos „Mantinga“ produktų pakuotės bus perdirbamos ar pagamintos iš perdirbtų žaliavų.
D. Lubytės teigimu, planų pakuotes daryti kuo draugiškesnes aplinkai yra ir daugiau, tačiau įgyvendinant bet kokius pokyčius maisto sauga ir kokybė yra pati svarbiausia – maisto produktų pakuotės turi atitikti griežtus reikalavimus, kiekvienas pokytis yra testuojamas, vertinama rizika, o tai užtrunka.
Klimato muziejus vis dar keliauja!
Daugiau sužinoti apie plastiką bei jo įtaką klimato kaitai kviečia Klimato muziejus, kuris Iki pat rugpjūčio 28 d. Klimato muziejaus lankysis Tauragėje. Registracija į nemokamas ekskursijas www.klimatomuziejus.lt. Vėliau muziejus kelionę tęs per sekančius 3 Lietuvos miestus: Birštoną, Jonavą ir Kauną. 2023-aisiais muziejus tęs kelionę Latvijoje.
Keliaujančio muziejaus projektą įgyvendina asociacija „Aktyvus jaunimas“, finansuoja Europos klimato iniciatyva. Muziejaus kelione rūpinasi logistikos partneris Hoptrans. Generalinis rėmėjas Telia, informacinis projekto rėmėjas – TV3 žiniasklaidos grupė. Projekto idėją Lietuvoje remia IKI, Walk15 ir Mantinga.